Tramdys politikos chuliganus

Valdančiųjų kantrybė taikstantis prie koalicijos partnerių „tvarkiečių“ išsišokimų pasiekė kritinį tašką. Konservatoriai ir socialdemokratai koalicijos partneriams ruošia išleistuves ir į jų vietą kviečiasi „darbiečius“. Ar miestas išloš iš dar vieno valdžios perversmo?

 

 

Perpildė kantrybės taurę

Panevėžio valdančiųjų kantrybė taikstantis prie koalicijos partnerių „tvarkiečių“ išsišokimų pasiekė kritinį tašką. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovams Taryboje šią savaitę sužlugdžius klausimo dėl klasių komplektų skaičiaus mokyklose svarstymą, socialdemokratai ir Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai į valdančiąją daugumą ryžosi kviestis „darbiečius“. Pastarieji pareiškė eisiantys tik kartu su liberalsąjūdininkais.

Prie derybų stalo pirmadienį planuojančios susėsti keturios partijos viliasi naująją koaliciją sulipdyti iki artimiausio Tarybos posėdžio vasario pabaigoje. Jame turės būti tvirtinamas svarbiausias metų dokumentas, lemsiantis, kaip Panevėžys gyvens 2013-aisiais, – miesto biudžetas. Manoma, kad konservatoriai ir socialdemokratai naujų partnerių imasi ieškoti baimindamiesi, kad skirstant lėšas miestui „tvarkiečiai“ vėl gali pakišti koją.

Už postus neatidirba

Tik tris vietas Taryboje užimantys ir tarpusavyje susitarti nesugebantys „tvarkiečiai“ koalicijos partneriams konservatoriams ir socialdemokratams tapo ašaka gerklėje. Dviejų partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovų Taryboje balsai lėmė, kad Panevėžio mokyklos dar mažiausiai mėnesį nežinos, kiek joms bus leista surinkti pirmų klasių.

Toks koalicijos partnerių akibrokštas daugiausia vietų Taryboje užimančius konservatorius ir socialdemokratus privertė ieškoti paramos iš šalies.

Socialdemokratas Povilas Vadopolas patvirtino, kad šią savaitę tuojau po Tarybos posėdžio susirinkę abiejų partijų atstovai tarėsi, ką daryti.

„Kalbėjome, kad dabartinė dauguma labai silpna, jei nebuvo priimtas vienas svarbiausių klausimų. Vadinasi, tokia valdančioji dauguma nebegali dirbti.

Svarstėme, kodėl „tvarkiečiai“ šitaip elgiasi. Jie turi administracijos direktoriaus postą, dar du politinio pasitikėjimo darbuotojus Tarybos sekretoriate, o balsuoja prieš valdančiosios daugumos pateiktus projektus. Tai visai nerimta“, „Sekundei“ teigė Povilas Vadopolas. Anot jo, politikai, balsavę, kad klausimas dėl klasių komplektų skaičiaus būtų atidėtas, kiaulę pakišo ne tik kolegoms, bet ir mokyklų vadovams.

„Dabar mokyklos dar bent iki kito posėdžio vasario pabaigoje nežinos, kaip elgtis, kiek klasių sudaryti, kiek mokinių priimti. Negalima politikams taip tyčiotis iš žmonių“, – nesupratingumu Tarybos narius kaltino P. Vadopolas.

Mero ir direktorės sąjunga stebina

P. Vadopolo teigimu, socialdemokratai abejoja, ar gali toliau dirbti su tokiais koalicijos partneriais. Tačiau jam susidarė įspūdis, kad konservatoriai, nors ir yra suglumę, tačiau lieka korektiški „tvarkiečiams“.

Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų lojalumas „Tvarkai ir teisingumui“, ypač jos statytinei administracijos direktorei Kristinai Vareikienei, seniai politikams kritęs į akis.

Meras Vitalijus Satkevičius ne kartą K. Vareikienę apgynė nuo kritikų. Plačia nugara meras direktorę užstojo ne tik tada, kai opozicija bandė jai pareikšti interpeliaciją. V. Satkevičius įnirtingai stojo K. Vareikienės pusėn net tuomet, kai už Savivaldybės kontrolierių nustatytus pažeidimus – nežinia už kokius nuopelnus kai kuriems pavaldiniams išmokėtus priedus paties mero sudaryta komisija siūlė direktorei skirti nuobaudą.

„Matau, kad meras visą laiką palaiko „tvarkiečius“, o ypač administracijos direktorę. Gal pareigūnų pradėtas tyrimas dėl Savivaldybės 2,5 mln. litų, galėjusių nukeliauti į „Romantic“ viešbutį, yra ta yla, lendanti iš maišo? O gal yra ir daugiau tokių sprendimų, apie kuriuos mes nežinome? Gal todėl ir sunku žerti priekaištus, kai yra kokie nors saitai?“ – svarsto P. Vadopolas.

Apie sudėtingą situaciją valdančiojoje daugumoje vicemerė socialdemokratė Regina Eitmonė kalba gerokai atsargiau. Anot jos, po kiekvieno Tarybos posėdžio valdantieji renkasi pas merą analizuoti balsavimo rezultatų.

„Svarstome, ar valdančioji dauguma stipri ir ką reikėtų daryti. Man kelia nerimą visas Tarybos sąstatas“, – teigė R. Eitmonė.

Pyktis praėjo, dabar – juokinga

TS-LKD frakcijos seniūnas Vidmantas Baltramiejūnas, paklaustas, ką manantis apie „tvarkiečių“ akibrokštus valdantiesiems, pripažino neturintis žodžių komentuoti.

„Ir ne pirmą kartą jie taip pasielgia. Mums nelabai suprantama, kai viena sako, o kita daro. Pyktis dėl to jau praėjo, dabar turėtų būti juokinga, bet juokas neima. Anksčiau dar klausdavome, kodėl taip elgiasi, dabar jau nebėra prasmės“, – teigė didžiausios frakcijos vadovas.

Anot V. Baltramiejūno, daroma viskas, kad tie žaidimai baigtųsi.

„Ko dabar verta valdančioji dauguma ir pati miesto Taryba? Reikia bent likusius dvejus kadencijos metus atidirbti kaip priklauso“, – prasitaria konservatorius.

Pakviestieji kelia sąlygas

Vietoj nepaklusniųjų „tvarkiečių“ į valdančiąją daugumą ketinama kviestis „darbiečius“. Pastarųjų Panevėžio skyriaus pirmininkas Petras Narkevičius neslepia sulaukęs iš miesto valdančiųjų skambučio pirmadienį aptarti naujos daugumos formavimą.

Kviečiami „darbiečiai“ turi parengę ultimatumą. Anot P. Narkevičiaus, jie kategoriškai nesutiks prisijungti prie miesto valdžios, jei Savivaldybės administracijos direktorės poste lieka „tvarkietė“ K. Vareikienė.

Seimo narys pripažįsta turintis ir dar vieną sąlygą – prie miesto vairo „darbiečiai“ pageidauja atsivesti taip pat tris vietas Taryboje turinčius liberalsąjūdininkus. P. Narkevičius neįvardija, kokių postų Panevėžio valdžios olimpe pageidautų atėjūnai.

Valdžia tik teorinė

Nors miesto Taryboje konservatoriai-krikščionys demokratai, socialdemokratai ir „tvarkiečiai“ užima 17-a vietų iš 31-os, be to, prie valdančiųjų yra prisijungęs ir nepartinis Kęstutis Lukoševičius bei dėl nesutarimų su P. Vadopolu socialdemokratų gretas palikę Algis Balsevičius bei Kristina Petukauskienė, tačiau realiai vadinamoji dauguma yra tik teorinė. Taryboje balsuojant ji dažnai nesurenka nė 16-os balsų.

Skaičiuojama, kad naujoje valdančioje daugumoje būtų septyni TS-LKD atstovai,  penki socialdemokratai, po tris liberalsąjūdininkus ir „darbiečius“ bei K. Lukoševičius. Taip valdžia užsitikrintų 19-a balsų iš 31-o.

Neoficialiais duomenimis, mero postą numatoma palikti TS-LKD. Ji svarbiausioje Panevėžio valdžios kėdėje ir toliau norėtų matyti V. Satkevičių, nors jam pareikšti įtarimai dėl privataus viešbučio rekonstrukcijai galimai panaudotų Savivaldybės 2,5 mln. Lt.
Socialdemokratai išsaugotų vicemerės postą. Tikėtina, kad jiems taip pat liktų ir viena iš dviejų administracijos direktoriaus pavaduotojų pareigybė.

Kito pavaduotojo ir direktoriaus kėdėmis veikiausiai bus siūloma pasidalinti koalicijos atėjūnams „darbiečiams“ ir liberalsąjūdininkams.

Nežinia, ar tokios sąlygos tenkins Liberalų sąjūdį.

„Kol įtariamasis V. Satkevičius meras, dėl naujos daugumos negalima kalbėtis. Tegul Tėvynės sąjunga ieško kito kandidato į merus“, – teigė liberalsąjūdininkas Gintaras Šileikis. Tačiau Tarybos narys pripažįsta, kad tai tik jo asmeninė nuomonė, bet ne frakcijos.

Rekordininkai neišsigando

Naujos valdančiosios dėlionės „tvarkiečių“ neišgąsdino. Ši partija į Panevėžio politinio gyvenimo istoriją įėjo kaip vienintelė, sugebėjusi išsilaikyti valdžioje  dešimtmetį. „Tvarka ir teisingumas“ į Aukštaitijos sostinės valdančiąją daugumą įsiveržė nuo pat partijos įkūrimo 2003-iųjų ir iki šiol iš jos nė trumpam nebuvo pasitraukusi, nors per tą laiką keitėsi koalicijos partneriai.

„Tvarkos ir teisingumo“ Panevėžio skyriaus pirmininkas ir miesto Tarybos narys Sigitas Činga ir šįkart demonstruoja olimpinę ramybę. „Labai gerai pamenu, kai Darbo partija ir Liberalų sąjūdis kartą jau siūlė mus išmesti iš valdančiųjų, bet patys iškrito, o mes likome. O Tarybos posėdyje ne mes vieni balsuojame nevienodai. Tą patį daro ir konservatoriai, ir socialdemokratai“, – atsirevanšavo S. Činga.

Perversmininkai susipyko

V. Satkevičiaus komandą nuo valdžios olimpo jau bandyta versti praėjusį rudenį. Tąkart opozicija skelbėsi, kad net 18-a Tarybos narių nusiteikę balsuoti už interpeliaciją merui ir visiems dabartiniams vadovams. Perversmas žlugo, kai patys jo organizatoriai ėmė nesutarti, kuris iš jų verčiausias mero posto. Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai netiko, kad jį užimti siūloma valstietei liaudininkei Gemai Umbrasienei.

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto