Savivaldybės aukcione už simbolinę kainą parduotos vaikų darželio ant Nevėžio kranto dalies privatizavimas sustabdytas. Su paslaptinga 80-metį perkopusia pirkėja pirkimo-pardavimo sutartį turėjusio pasirašyti mero Vitalijaus Satkevičiaus ranka sudrebėjo po kilusio ažiotažo ir visuomenės pasipiktinimo.
Kas paskutinę minutę sustabdė merą – pagarba po sovietinio darželio pamatais palaidotiems panevėžiečiams ar baimė, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai Savivaldybėje gali užčiuopti dar vieną korupcijos gyslą?
Poros savaičių nebelaukė
Kad Panevėžio pradžią menanti pirmųjų miesto kapinių teritorija taptų privačia valda, tetrūko vieno mažo žingsnio – mero V. Satkevičiaus parašo. Jį suraityti ant pirkimo-pardavimo sutarties meras turėjo iki vasario 14-osios.
Nuo 2010-ųjų pardavinėtą arčiau Nevėžio upės esančią buvusio vaikų darželio apleistą dalį Savivaldybė pardavė gruodžio viduryje 20-ą kartą paskelbtame aukcione. Tada pastatą atpigino nuo 370 tūkst. iki 30 tūkst. Lt. 893 kvadratinių metrų statinį buvusių miesto kapinių teritorijoje įsigijo 82-ejų moteris.
Nors svarbiausiuose Panevėžio dokumentuose – miesto bendrajame bei istorinės dalies planuose – numatyta nugriauti sovietinį brutalumą menantį, ant išlygintų pirmųjų miesto kapinių statyto vaikų darželio dalį, o istorinę atmintį įamžinti įrengus parką ir pastačius koplytėlę, Privatizavimo komisija nė nemačiusi pirkėjos be skrupulų palaimino sandėrį su ja.
Iš keturių komisijos narių vienintelė tam paprieštaravo Gema Umbrasienė. Politikė įtarė, ar iš šio sandėrio nebus kada nors pasipelnyta miesto sąskaita. Mat dokumentuose surašytus planus ateityje turėsianti įgyvendinti Savivaldybė iš naujosios pastato savininkės turėtų išpirkti, ką dabar parduoda. Tikėtina, kad statinio šeimininkė pareikalautų ne grąžinti pačios sumokėtųjų 30 tūkst. Lt, o atsiskaityti rinkos verte.
Nepanoro prisiimti atsakomybės
Įtarimus dar labiau pakurstė tai, kad aukcione dalyvavusi vienintelė 82 metų pirkėja net ir kviečiama neatvyko į Privatizavimo komisijos posėdį. Kas ta paslaptinga senjora, Savivaldybė neatskleidžia.
„Sekundei“ pradėjus domėtis keistu sandėriu, istorija sulaukė staigios atomazgos. Vakar miesto Tarybos posėdyje meras pasiūlė politikams balsuoti už tai, kad parengta pirkimo-pardavimo sutartis būtų anuliuota.
V. Satkevičius neslėpė, kad tokį jo sprendimą lėmė kilęs nemenkas ažiotažas.
„Nenoriu pasirašyti sandorio, apie kurį žiniasklaidoje pateikiama dviprasmiška nuomonė. Jei aš vienas pasirašysiu, ar nebus paskui pasakyta, kad dalyvauju tame sandėryje?“ – susilaikymo motyvą Tarybos nariams įvardijo V. Satkevičius.
Savivaldybės ketinimai parduoti planuose nugriauti numatytą pastatą, o sklypą pirmųjų miesto kapinių teritorijoje išnuomoti 99-iems metams papiktino „Senamiestiečio“ bendruomenę.
„Panevėžys išsaugojo žydų, stačiatikių, kitų konfesijų kapines. Negi leisite, kad būtų sunaikinti katalikų kapai ir ant jų sukurta privati valda? Gal ten ateityje atsiras kazino, kavinė, o gal privatininkas ir šokti sumanys ant kapelių?“ – Tarybos narius anuliuoti sutartį ragino bendruomenės pirmininkė Marija Paraščiakienė.
Gynė pirkėjos interesus
Bendruomenės prašymą sustabdyti darželio privatizavimą palaikė dauguma Tarybos narių. Pastatas nebebus parduotas paslaptingajai senjorai, jis bus išbrauktas iš privatizuotinų objektų sąrašo.
Tokia įvykių eiga papiktino liberalsąjūdininką Gintarą Šileikį. Jis balsavime net nedalyvavo. Politikas tvirtina, kad seniausių miesto kapinių teritorijoje stovinčio nenaudojamo pastato privatizavimas būtų racionaliausias sprendimas.
„Savivaldybė neturi pinigų, o piešia fantastinius planus, kaip bandys griauti darželį. Manau, tai sveiko proto praradimas“, – pirkėjos interesus gynė Tarybos narys.
Teismo ekspertus norėtų iškraustyti
Savivaldybės administracija pripažįsta, kad įgyvendinti planuose numatytą idėją pirmųjų miesto kapinių vietoje įrengti želdyną ir pastatyti koplytėlę Panevėžys neturi finansinių galimybių. Kai kurie Tarybos nariai mano, kad viziją paversti realybe būtų įmanoma ne vien Savivaldybės lėšomis.
G. Umbrasienė siūlo skelbti konkursą norintiesiems pastatą nusigriauti ir pasiimti statybines medžiagas, o iki 2020-ųjų kapinių vietoje įrengti želdyną ir memorialą, menantį Panevėžio pradžią.
Savivaldybės paveldosaugininkai yra sakę, kad atkurti istorinę tiesą įmanoma nugriovus abi darželio dalis. Savivaldybei priklauso tik viena iš jų. Antroji, 2007-aisiais renovuota už Europos Sąjungos paramą, yra valstybės žinioje. Joje veikia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyrius.
Tarybos narys Povilas Vadopolas ragina Savivaldybę pradėti derybas su antrojo pastato šeimininkais ir dėl jo nugriovimo.
Teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus laikinasis vadovas Rimantas Ratkus teigia, kad kol kas teismo medicinos ekspertai niekur kraustytis nesiruošia. Vis dėlto, anot jo, dabartinės patalpos skyriui per didelės ir nepritaikytos jo specifinei veiklai, todėl jau kuris laikas kalbama apie naujo pastato statybas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
