Praėjusiais metais šalies ekonomika augo labiau, negu tikėtasi. Kad šių metų rezultatai būtų dar geresni, prireiks teigiamų naujienų iš eksporto rinkų ir vietos įmonių ryžto investuoti.
Statistikos departamento antradienį paskelbti 2012 m. bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys nesuteikė pagrindo nuogąstauti dėl šalies ūkio būklės. Praėjusiais metais Lietuvos ekonomika ūgtelėjo 3,6 proc., o trečią ir ketvirtą ketvirtį buvo fiksuotas atitinkamai 4,4 ir 4 proc. siekęs augimas.
Įdomumo dėlei galima pridurti, kad pagal absoliutų BVP dydį, kuris 2008-aisiais siekė per 112 mlrd. litų, šalies ūkis pralenkė ankstesnį rekordą, užfiksuotą 2008 m. Pakilimo metais BVP buvo maždaug 500 mln. litų mažesnis. Tiesa, statistikai pabrėžia, kad, eliminavus kainų skirtumo veiksnį, ikikrizinė ūkio būklė dar nepasiekta.
Naujausi BVP duomenys nesmarkiai viršijo daugelio analitikų prognozes, kad per praėjusius metus ūkis nepaaugs daugiau nei 3,5 proc. Kad ūkis kils lėčiau, praėjusiais metais tikėjosi ir valstybės institucijos, tokios kaip Lietuvos bankas ir Finansų ministerija.
Nepademonstruotas potencialas
Pirmą praėjusių metų pusmetį kalbant apie šalies ūkio augimo perspektyvas buvo įvardijama viena pagrindinė rizika – sulėtėjęs augimas euro zonos šalyse, kurios yra vienos pagrindinių eksporto rinkų, ir dėl to prastėjantys Lietuvos eksportuotojų rezultatai.
Nors euro zonos šalyse paskutiniais ketvirčiais iš tiesų ekonomika susitraukė, tai beveik nepaveikė šalies eksportuotojų. Jie daugelį analitikų nustebino atsparumu negandoms eksporto rinkose ir iki metų galo toliau didino savo gamybos bei pardavimo apimtį.
Ne tokią malonią staigmeną pateikė vartotojai. Metų pradžioje buvo viliamasi, kad 2011 m. išryškėjusios vartojimo tendencijos tęsis ir 2012-aisiais. Vis dėlto paskutinį 2012 m. ketvirtį žmonių noras išlaidauti gerokai prislopo, o gruodį mažmeninės prekybos pokytis neviršijo 1,5 proc.
Analitikams liko traukioti pečiais ir spėlioti, kas galėjo išgąsdinti žmones – kalbos apie recesijos grėsmę Europos šalyse, artėjantis šildymo sezonas, kuris ir vėl turėjo būti brangiausias istorijoje, ar galimi mokesčių sistemos pokyčiai po rudenį vykusių Seimo rinkimų.
Dar vienas aspektas – įmonių investicijos. Nors ir didino savo gamybos apimtį, jos dažniausiai tai darė labiau išnaudodamos turimus išteklius, o ne įkurdamos naujų darbo vietų ar investuodamos į gamybos plėtrą. Tad tikėtina, kad šalies ūkis per 2012-uosius nerodė viso savo augimo potencialo.
Gera pradžia – pusė darbo
Geri praėjusių metų BVP rezultatai teigiamai turėtų nuteikti dėl kelių priežasčių. Geresni rodikliai, negu prognozavo valstybės institucijos, reiškia mažesnį skolos lygį ir biudžeto deficitą. Dėl šio fakto politikams turėtų būti paprasčiau neperžengti Fiskalinės drausmės įstatymo ribų ir planuoti šiek tiek didesnes viešąsias išlaidas vienose srityse, taip pat mažiau apkarpyti asignavimus kitose, pavyzdžiui, Valstybės investicijų programoje.
Į pabaigą einantis šildymo sezonas ir nepasitvirtinusios euro zonos žlugimo grėsmės daugiau optimizmo turėtų suteikti ir šalies gyventojams. Ar jie ryšis didinti vartojimą, parodys pirmųjų metų mėnesių mažmeninės prekybos rezultatai. Bet jau yra tam tikrų teigiamų ženklų – pastebimas gerokai išaugęs susidomėjimas parduodamais automobiliais internetu.
Pastarojo meto žinios iš euro zonos taip pat optimistinės: euras artimiausią pusmetį žlugti neturėtų, o rinkos tapo kur kas tolerantiškesnės ir skolų prispaustoms pietinėms euro zonos narėms. Apie jų pasitraukimą iš bendros valiutos sąjungos, bent jau garsiai, nebesvarstoma.
Analitikai įspėja, kad dabartinis optimizmas euro zonoje dar labai trapus, o staigiai pablogėjusi situacija pagrindinėse eksporto rinkose galėtų kelti didžiausią grėsmę šalies įmonėms. Vis dėlto tokio scenarijaus tikimybė šiuo metu greičiausiai būtų vertinama kaip nedidelė. Tikėtina, kad artėjant metų viduriui bus pagerintos ir euro zonos šalių ūkio raidos perspektyvos.
Tai, pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, turėtų duoti papildomą impulsą šalies įmonėms nutraukti investicijų „bado akciją“ ir skirti daugiau lėšų veiklos plėtrai. Jeigu šiuo metu niekas nesitiki, kad Lietuvos BVP kitais metais augs sparčiau negu šiais, geresnės žinios iš eksporto rinkų ir daugiau investuojančios įmonės galėtų tapti tuo veiksniu, kuris šiais metais užtikrintų dar geresnius ūkio augimo rodiklius.
