„Ryžtingai šalinsime korupcijos apraiškas sveikatos priežiūros sistemoje“, – rašoma Socialdemokratų partijos rinkimų programoje. Šios partijos deleguotas sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis korupcija laiko vos penktadalį neoficialių duoklių gydytojams.
„Žmonės kartais nori atsidėkoti, taip yra visame pasaulyje. Vokietijoje vienas chirurgas gavo automobilį, ir tai yra vieša. Tai labai žmogiška, iš to nereikia daryti negražios diskusijos. Visai kas kita, kai prievartauja kyšio“, – V. Andriukaitį cituoja portalas 15min.lt.
Problema tai, kad Lietuvoje pacientai pinigus dažniausiai kiša patys – arba pamokyti kitų pacientų, arba tikėdamiesi geresnių paslaugų ir dėl šventos ramybės. Gydytojams telieka paimti.
Lietuvoje papildomai „atsidėkoti“ už gydytojų darbą, už kurį ir taip mokama, yra įprasta praktika. 56 proc. reprezentatyvios apklausos, kurią pernai publikavo Valstybinė ligonių kasa, respondentų teigia, kad per metus jiems arba jų artimiesiems teko neoficialiai mokėti už gydytojų paslaugas. 47 proc. respondentų mano, kad sveikatos priežiūros kokybė priklauso nuo asmeniško atsilyginimo gydytojui.
Tad nemokėti medikui Lietuvoje yra nenormalu. Į tai, kas nenormalu, paprastai žiūrima neigiamai. O jei jauti neigiamą bendruomenės, kuri tavo kūną anestezuoja, šuntuoja, pjauna ir siuva, požiūrį, tai jau galima vadinti prievarta.
Tik 20 proc. iš susimokėjusių gydytojams teigia sulaukę tiesioginio arba netiesioginio jų nurodymo tai padaryti. 17 proc. teigia susimokėję paklausę kitų pacientų patarimo, o dar 43 proc. – savo noru, tikėdamiesi geresnio ar greitesnio gydymo.
Galima svarstyti, ar duoklė gydytojui arba slaugei yra kyšis. Juk kiekvienas, turintis pinigų, turi teisę išsikviesti brangesnį taksi arba nueiti į geresnį restoraną. Tokie svarstymai labai slidūs, nes sumokėdamas gydytojui gali pabloginti kito kliento būklę, pavyzdžiui, paskatindamas perstumdyti eilę į operacinę. Be to, bet koks neoficialus mokėjimas medikui yra kyšis pagal apibrėžtį, įtvirtintą Lietuvos įstatymuose.
V. Andriukaitis sako, kad žmogiškai atsidėkoti gydytojui simboline dovana – ne nusikaltimas. Tačiau Civilinio kodekso punktas, leidžiantis simbolines (iki 1 MGL vertės) dovanas teikti medikams, 2006 m. liepą buvo panaikintas. Tad ministras, kalbėdamas apie tai, kad gėlės, mezginiai arba tortai yra nieko tokio, formaliai prieštarauja įstatymui.
Gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) lūpomis įrodinėja, kad paimti pinigus po to, kai paslauga suteikta, – ne kyšis.
„Mūsų 60 gydytojų iš visų miestų buvome STT rengtoje konferencijoje, mes daug su jais bendraujame. Konferencijoje mums paaiškino, kas yra kyšis, – kai duodi atlygį tam, kad tau suteiktų paslaugą, o suteikus paslaugą – tai ne kyšis. Konferencijoje norėjome pasitikrinti, ar mes viską teisingai suprantame. Jos pabaigoje pagaliau išsiaiškinome, kad kyšių neimame“, – portalui vlmedicina.lt teigė L. Labanauskas.
Tačiau STT konsultacijos buvo arba klaidingos, arba netinkamai suprastos, arba tokių apskritai nebuvo, nes tos pačios STT tinklalapyje rašoma: „Kartais manoma, kad „dovana“ yra po tarnautojo veiksmo atlikimo, o kyšis – prieš veiksmo atlikimą. Tačiau tai – klaidinga nuomonė. <…> Net ir menkos vertės „dovana“ įstatyme traktuojama kaip kyšis. STT praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nors kyšio vertė tesiekė 20 litų.“ Be to, pabrėžiama, kad dovana pavadintas kyšis vis vien išlieka kyšis, kuris apibrėžiamas kaip neteisėtas atlygis už bet ką, tai yra veiksmą ar neveikimą tarnyboje.
Tad ką daryti tiems, kurie nenori tapti kyšininkais, bet vis dėlto dega nuoširdžiu noru atsidėkoti gydytojui ar ligoninės kolektyvui už, pavyzdžiui, išgelbėtą gyvybę ar tiesiog lūkesčius viršijusį dėmesį?
Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro Vaikų anesteziologijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje atsidėkoti numatytus pinigus tėvai gali pervesti į skyriaus įsteigtą fondą. Iš jo perkama skyriaus veiklai reikalinga įranga. Tiesa, fondas buvo įkurtas visų pirma stambių rėmėjų lėšoms pritraukti.
Besidžiaugiantys gerais medikų darbais ir tikrai norintys dėl to išleisti pinigų galėtų turėti aiškią vietą, kur juos padėti.
Kol nėra valstybės lėšomis finansuojamo atlyginimo už medikų klaidas fondo, tokį galėtų įsisteigti kiekviena ligoninė. Tokiu atveju sumažėtų administracijos ir gydytojų paskatos neigti kaltę, nes dėl pacientui išmokamos kompensacijos nebūtų patiriama finansinių nuostolių arba jie būtų mažesni.
Policijos, muitinės ir kitų problemiškų sričių vadovai jau kurį laiką deklaruoja nulinę toleranciją kyšiams jų valdomose sistemose. 20–40 litų siekiančios neteisėtos rinkliavos iš sieną Medininkuose kertančių vilkikų vairuotojų tapo masiškiausia muitinės istorijoje baudžiamąja byla. Kova su mažais dalykais padeda grumtis su dideliais, pavyzdžiui, kontrabanda.
Būtų gražu, jei kiekviename ligoninės koridoriuje kabėtų rašytinė informaciją apie „X ligoninės pacientų fondą“, o dar geriau, jei žodinė informacija būtų suteikiama atsisakant tiesiamo vokelio. Veikiant įsisenėjusioms tradicijoms tai skamba utopiškai. Utopiją sustiprina tai, kad toleranciją mažiems dalykams demonstruoja aukščiausi sveikatos apsaugos sistemos ir gydytojų bendruomenės atstovai.
