Žymus Londo psichoterapeutas Kristoferis Skenlonas savo patirtimi dalijosi su Panevėžio socialiniais darbuotojais bei psichologais. Jis socialinių paslaugų centre vedė seminarą „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“.
Konsultavo ekspertas iš Anglijos
K. Skenlonas – garsus konsultantas, jis tiria psichologines asocialaus elgesio, psichikos sutrikimų, atsiskyrimo nuo visuomenės priežastis. Jo gilinimosi sritis – bendruomenės požiūrio į tam tikras savo narių grupes įtaka asocialiam elgesiui.
Psichoterapeutas dalijosi požiūriu bei žiniomis apie socialinių darbuotojų reikšmę asmenų integracijoje į darbo rinką, asmenų atskyrimą nuo visuomenės.
„Labai dažnai socialiniai darbuotojai bei psichologai ginčijasi dėl priežasčių, sukuriančių ne darbą. Aš atstovauju psichosocialiniam požiūriui. Mano nuomone, turime atsižvelgti į psichologinių bei socialinių darbo neturėjimo priežasčių sintezę“, – teigė lektorius.
Pasak specialisto, reikia keisti požiūrį į darbo ieškantį žmogų ir pačią sistemą.
„Atėjęs į šį socialinių paslaugų centrą pamačiau daugybę žmonių, laukiančių eilėje. Didžioji dalis iš jų – neturi darbo. Jie ateina čia, kad jį gautų, bet didžiausia blogybė, kad nėra galimybės visiems pasiūlyti darbo vietų, nes jų nepakanka. Tuomet visa kaltė dėl darbo neturėjimo užkraunama ant paties žmogaus pečių – jis tarsi kaltinamas dėl to. Reikia keisti požiūrį į darbo neturintįjį, panaikinti jam užkraunamą kaltės jausmą. Taip pat reikia tobulinti ir socialinės pagalbos centrų struktūrą“, – aiškino psichoterapeutas.
K. Skenlono teigimu, socialinės pagalbos centruose itin svarbu komandinis darbas – reikia plėtoti tiek darbuotojų, tiek centruose besilankančių asmenų bendravimą.
„Bendravimas turi būti ne hierarchinis, ne vertikalus, o horizontalus. Tai reiškia, kad atėjęs žmogus neturi jaustis žeminamas dėl to, kad neturi darbo. Su visais reikia kalbėti kaip su lygiais. Galbūt reikėtų centrus kurti ne kaip vietą, kurioje „duodamas darbas“, o kaip vietą, kurioje žmogus gali konsultuotis, tartis, praleisti laisvą laiką“, – įžvalgomis dalinosi ekspertas.
Konsultantas teigia, kad Anglijoje bei Lietuvoje vyraujantis požiūris į socialinę atskirtį patiriančius asmenis – labai panašus.
„ Abiejose šalyse manoma, kad pats žmogus atsisako bendrauti su visuomene, bet iš tikrųjų ji atmeta žmogų ir nenori priimti atgal. Su tuo reikia kovoti, ir apie tai mes labai daug kalbame. Anglijoje turime dar vieną didelę problemą: neigiamą požiūrį į užsieniečius. Dėl darbų neturėjimo gyventojai kaltina atvykusiuosius iš kitų šalių, nors iš tikrųjų anglai patys atsisako dirbti darbą, kurį dirba imigrantai, ir vis laukia ko nors geresnio“, – tvirtino K. Skenlonas.
Mokymai keičia požiūrį
Socialinės pagalbos skyriaus vadovė Danguolė Sabulienė sako, jog pasisekė, kad K. Skenlonas sutiko vesti seminarą Panevėžyje.
„Mes dar tik pusdienį pabuvome šiame seminare, o tiek daug naujų idėjų. Net kilo mintis, kad galbūt mes, socialiniai darbuotojai, neteisingai dirbame. Reikia keisti požiūrį į bedarbį. Tai yra ekonominė ir politinė problema, bet visas problemos svoris paliekamas žmogui. Tik bedarbis atsakingas. Reikia pradėti žiūrėti ne tik į žmogų, bet ir į kontekstą“, – „Sekundei“ teigė D. Sabulienė.
Psichologė Rūta Gustainienė taip pat džiaugėsi mokymų efektyvumu.
„Su lektoriumi susipažinome tarptautiniuose mokymuose. Kadangi mūsų projekto tema atitinka jo darbo sritį, pasikvietėme vesti mokymus. Manau, kad jie lems pokyčius darbe. Pavyzdžiui, tikiuosi, kad skirsime daugiau dėmesio darbo komandoje plėtojimui, nes lektorius atskleidė jo būtinybę“, – mano psichologė.
Projektas „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integravimas į darbo rinką“ orientuotas į socialinės rizikos šeimas, ilgalaikius bedarbius ar socialinės pašalpos gavėjus, nuteistuosius laisvės atėmimo bausmėmis, kuriems iki išėjimo į laisvę liko ne daugiau kaip 24 mėn., ir asmenis, paleistus iš laisvės atėmimo vietų. Jiems siekiama padėti integruotis į darbo rinką.
Projekto trukmė – treji metai. Į jį planuojama įtraukti ne tik socialinius darbuotojus bei psichologus, bet ir bedarbius, benamius, grįžusius iš įkalinimo įstaigų asmenis.
K. Skenlono vedami mokymai – projekto dalis. Ateityje dar planuojami ne tik mokymai, bet ir išvykstamoji stažuotė.
Živilė Raškauskaitė
