Gripo ir peršalimo ligų banga, prasidėjusi prieš tris savaites, turėtų jau slūgti, tačiau susirgimų ne mažėja, o daugėja. Ligoninės sausakimšos, atšaukiami planiniai tyrimai, poliklinikose nusidriekusios eilės, uždaromos ne pavienės klasės, o mokyklos. Kaip Panevėžiui sekasi kovoti su gripo epidemija?
Ligoninės sausakimšos
Gripo ir kitų peršalimo ligų banga, prasidėjusi prieš tris savaites, turėtų jau slūgti, bet susirgimų ne mažėja, o daugėja. Ligoninės sausakimšos, atšaukiami planiniai tyrimai, poliklinikose nusidriekusios didžiulės eilės, uždaromos ne pavienės klasės, o mokyklos.
Kaip „Sekundei“ teigė Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė, besikreipiančiųjų dabar dvigubai daugiau, dažniausiai – dėl gripo komplikacijų, paūmėjusių lėtinių ligų. Jeigu tik įmanoma, atidedamos neskubios planinės procedūros ir tyrimai.
„Sukamės kaip tik galime, nes ligonių daug. Infekcinių ligų skyrius jau perpildytas. Žmonės kreipiasi dėl rimtų komplikacijų. Taip pat daug sergančiųjų lėtinėmis ligomis: paūmėja plaučių, širdies ligos. Ir vaikų, ir suaugusiųjų intensyviosios terapijos skyriuose yra sunkių ligonių, kuriems taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija“, – „Sekundei“ teigė J. Vokietienė.
Nors gripas komplikuojasi dažniausiai lėtinėmis ligomis sergantiesiems, agresyvi ligos forma gali užklupti ir sveikus žmones. Ir recepto, kaip būtų galima apsisaugoti, nėra.
„Labai sunku nustatyti objektyvias priežastis, kodėl vieni suserga sunkiai, o kiti – ne. Esant gripo epidemijai serga trečdalis populiacijos, tik keliems iš jų būna sunki, agresyvi ir greita ligos forma. Čia panašiai kaip avarija – niekada negali žinoti, kada ir kodėl“, – kalbėjo vedėja.
Gripas ir peršalimo ligos praretino ir medikų gretas, tačiau J. Vokietienė patikino, kad skubi pagalba bus suteikta visiems ligoniams. Kasmet Lietuvą aplanko didesnė ar mažesnė gripo banga, medikai jai yra pasirengę.
Medikams – pats darbymetis
Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų korpuso vadovas Eugenijus Preidis teigė, kad kasdien į jų skyrių paguldoma apie 12–13 suaugusiųjų ir 14–15 vaikų. Ligoninė jau porą savaičių yra perpildyta.
„Nors vaikų paguldoma daugiau, jų komplikacijos lengvesnės, suaugusieji dažniau serga lėtinėmis ligomis, turi įvairių širdies ydų. Gripas dar tik įsismarkavo, įvairios komplikacijos pasireikš truputį vėliau. Kitą savaitę bus matyti, ar gripas slūgsta, ar dar kyla“, –sakė E. Preidis. Jo tvirtinimu, Panevėžyje siaučia sezoninis A tipo virusas, dar kitaip vadinamas kiaulių gripu. Tyrimai gana brangūs, todėl tiriama, kokio tipo virusu apsikrėtė, tik gulintieji reanimacijoje, nėščios moterys ir vaikai iki vienerių metų.
Darbo padaugėjo ir greitosios medikams. Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Jolanta Štarienė „Sekundei“ teigė, kad pastarieji keturi mėnesiai – pats darbymetis. Labai daug traumų, lėtinių ligų paūmėjimų, o pastarosiomis savaitėmis – ir gripo atvejų. Medikų darbą apsunkina ir tie, kurie tik sukarščiavę kreipiasi ne į savo šeimos gydytoją, o kviečiasi greitąją pagalbą.
„Du kartus, jeigu ne tris, padaugėjo iškvietimų. Būna, kad žmogui pakyla temperatūra iki 37,5 laipsnio ir jis kviečiasi greitąją. Bet mes tokių ligonių negydome, nerašome nedarbingumo lapelio. Aišku, kai temperatūra pakyla iki 40 laipsnių, prasideda traukuliai, skubią pagalbą teikiame, bet visais kitais atvejais žmonės turėtų kreiptis į šeimos gydytoją“, – pabrėžė J. Štarienė.
Pasiekė sergamumo piką
Miesto ir rajono poliklinikose prie gydytojų kabinetų nusidriekusios didžiulės eilės. Kad turint aukštą temperatūrą nereikėtų lūkuriuoti, patarimų, kaip gydytis, galima į šeimos gydytojus kreiptis telefonu. Laikinai sustabdyti vaikų profilaktiniai sveikatos patikrinimai, suaugusiesiems taip pat rekomenduojama atidėti periodinius sveikatos tikrinimus dėl darbo.
Panevėžio miesto poliklinikos direktorės Irenos Čeilitkienės teigimu, ligonių labai daug, serga ir keturi gydytojai bei nemažai vidurinės grandies darbuotojų, todėl dirbantiems medikams tenka didžiulis krūvis.
„Kasdien mūsų medikams tenka atlaikyti dvigubą krūvį. Palyginti su pirma sausio savaite, pacientų padaugėjo dvigubai. Dirbame gripo epidemijos režimu: šeštadieniais vietoj dviejų budinčių gydytojų dirba keturi, ligoniams lankyti namuose skiriama ne po dvi valandas, o keturias, net ligonių korteles medikai vežasi į namus pildyti. Deja, papildomo finansavimo tam neskirta, todėl reikės kaip nors suktis turimais rezervais“, – sakė direktorė.
I. Čeilitkienės manymu, svarbiausia, kad nesusirgtų daugiau medikų, nes rezidentų prisikviesti į pagalbą nepavyktų. Jauni specialistai iš tolo aplenkia Panevėžį.
„Gripas Panevėžyje siaučia jau trečia savaitė, pagal visus parametrus sergamumas turėtų mažėti. Dažniausiai sergamumas kyla dvi tris savaites, paskui pradeda slūgti, bet prasideda komplikacijos. Daugiausia ligonių turėjome pirmadienį, kitos savaitės pradžia parodys, ar gripo banga slūgsta“, – paaiškino I. Čeilitkienė.
Mokyklų tuštėjimo metas
Mieste ir rajone paskelbus gripo epidemiją, ištuštėjo mokyklos. Savaitės pradžioje tik keliose miesto mokyklose buvo uždaryta viena ar dvi klasės, o jau šiandien kai kurios visai užvėrė duris. Sergamumui perkopus 20 proc. ribą, uždarytos „Šaltinio“ ir „Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos, Kazimiero Paltaroko gimnazijoje mokytis lieka tik vienuoliktokai ir dvyliktokai, Rožyno pagrindinėje mokykloje pradinukams ir penktokams perkeliamos papildomos atostogos, o 6–8 bei 10 klasėms pamokos nutraukiamos, Skaistakalnio mokykloje uždaromos septynios klasės.
Gripui ir peršalimo ligoms taip sparčiai į ligos patalą guldant mokinius, tikėtina, kad jau rytoj bus uždarytos ir kitos klasės ar mokyklos.
K. Paltaroko gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė teigė, kad trečiadienį jų mokykloje sirgo 28 proc. mokinių. Aukštesnėse klasėse trūksta tik po 2–3 moksleivius, o žemesnėse – ir po 15, todėl netikslinga tęsti mokymosi procesą.
„Toliau mokysis tik 11–12 klasių mokiniai, jie palyginti mažai serga, o mokslai labai svarbūs. 1-10 klasių mokiniams dviem dienoms skelbiamas karantinas.
Pirmadienį žiūrėsime, kokia bus situacija. Per dvi dienas mokymosi procesas tikrai nenukentės, tuo labiau kad net ir pradinukai gali žinių semtis internetu“, – sakė G. Gailiūnienė.
Skaistakalnio pagrindinės mokyklos direktorius Stanislovas Ambrazaitis teigė, kad dėl sergamumo antradienį buvo uždarytos dvi klasės, nuo ketvirtadienio – dar penkios. Jeigu sergamumas taip augs, bus svarstoma uždaryti ir visą mokyklą.
„Yra tokių klasių, kur serga 30–40 proc. vaikų. Kol kas trims dienoms bus uždarytos dvi pradinės ir po vieną 5, 6, 7, 8, 10 klasę. Serga aštuoni mokytojai, todėl turime derinti ir koreguoti tvarkaraščius. Gripas labai išbalansavo darbą, bet kaip nors tenka suktis iš padėties. Jeigu sergamumas ir toliau taip augs, gali tekti uždaryti ir mokyklą“, – teigė S. Ambrazaitis.
Visos švietimo įstaigos darbo dieną pradeda skaičiuodamos mokinius. Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos direktorius Alfredas Paberžis baiminasi, kad atšilę orai gali būti palanki terpė plisti virusams. Mokykloje vakar užfiksuotas 19,5 proc. sergamumas, bet kol kas reikėjo uždaryti tik dvi klases – vieną pirmokų ir vieną trečiokų.
„Balansuojame ant epidemijos ribos slenksčio. Kasdien skaičiuojame vaikus. Mieste situacija blogėja, tikėtina, kad ir mūsų neaplenks, tuo labiau kad taip atšilo orai“, – sakė A. Paberžis.
Serga pedagogai
Rajono mokyklose situacija panaši. Nuo šiandien iki pirmadienio Velžio gimnazijos gimnazistai ir Pažagienių darželį-mokyklą lankantys vaikai dienas leis namuose. Uždaromos Paįstrio Juozo Zikaro vidurinės mokyklos pradinės klasės bei Paliūniškio pagrindinės mokyklos dvi klasės.
Kaip pasakojo Paliūniškio pagrindinės mokyklos direktorė Nijolė Sereikienė, praėjusią savaitę buvo uždaryta penktokų klasė, o šią savaitę dėl didelio sergamumo reikėjo uždaryti priešmokyklinukų ir trečiokų klasę. Tiesa, penktokai, nors ir ne visi, jau sugrįžo į mokyklos suolus. Ekstremali situacija mokykloje buvo susiklosčiusi, nes daugiau sirgo ne mokinių, o pedagogų.
„Praėjusią savaitę ypač daug trūko mokytojų. Net trečdalis jų ir aptarnaujančio personalo turėjo nedarbingumo lapelius. Vieni suserga, kiti pasveikę sugrįžta, tad kol kas tas sergamumo procentas mokykloje lieka panašus. Gripas labai išbalansavo darbą, pasibaigus ligoms, mokytojai turės intensyvinti mokymosi procesą“, – sakė N. Sereikienė.
Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Laima Auglienė teigė, kad jų gimnazijoje sergamumas po truputį stabilizuojasi ar bent jau nebekyla. Pats pikas buvo praėjusią savaitę, dabar serga daugiau pradinių klasių mokiniai.
„Praėjusią savaitę pradėjo sirgti vyresnieji, o šią savaitę daugiau mažieji. Antradienį pradinėse klasėse sergamumas buvo 28 proc. Šios klasės turi nemažą pamokų rezervą, blogiausiu atveju galime perkelti ir papildomas atostogas. Yra buvę ir blogiau, kai ryte ateina visa klasė, o po pietų daugiau kaip pusė mokinių išeina blizgančiomis akimis – pakilo didžiulė temperatūra“, – sakė L. Auglienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
