Panevėžietis verslininkas, bendrovės „Aukštuminių statybų technologijos“ direktorius Darius Simanavičius vakar Panevėžio miesto apylinkės teismą, vėl atvertusį skandalingą „Aukštaitijos vandenų“ bylą, mėgino įtikinti esąs sąžiningas žmogus, nepelnytai pasodintas į kaltinamųjų suolą.
Ginasi veikęs išvien su vandentiekininkais
Jame sėdi septyni asmenys, kaltinami mėginimu praturtėti iš Europos Sąjungos paramos, skirtos bendrovei „Aukštaitijos vandenys“.
D. Simanavičius kaltinamas apgaule įgijęs svetimą turtą ir sukčiavimu dalyvaujant organizuotoje grupuotėje.
Teismas verslininkui žodį suteikė priešpaskutiniam iš kaltinamųjų. Šiandien planuojama apklausti bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ nuo pareigų nušalintą generalinį direktorių Rimantą Liepą. Jam pareikšti kaltinimai apgaule įsigijus svetimą turtą, piktnaudžiavimu tarnyba, siekiant turtinės naudos, nusikalstamos grupuotės organizavimu ir dalyvavimu joje.
D. Simanavičiaus vakar teismui neigė savo dalyvavimą grupuotėje ir įrodinėjo tapęs nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių auka. Verslininkas teismui papasakojo Pavešėčių kaime, Panevėžio rajone, vandentiekio ir tinklų klojimo istoriją, dėl kurios ir kilo skandalas.
Įtariama, kad „Aukštaitijos vandenyse“ buvo sukurtas ir įvykdytas planas, kaip sukčiaujant ir klastojant dokumentus bei piktnaudžiaujant tarnyba iš valstybės ir ES struktūrinių fondų neteisėtai gauti daugiau kaip 120 tūkst. litų.
Įmonė, gavusi ES finansavimą vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektui, manoma, tik imitavusi, kad tiesia naujus nuotekų tinklus nuo Pavešėčių iki Berniūnų. Iš tiesų tarp šių kaimų spaudimo linija jau buvo paklota, o Berniūnuose stovėjo siurblinė.
Susitarus su Panevėžio statybos tresto filialo „Gerbusta“ vadovais, į rengiamą 1,8 mln. vertės sąmatą buvo įtraukta jau nutiesta nuotekų linija. Suklastojus dokumentus, buvo galima gauti pinigus už neatliktus darbus ir nesunaudotas medžiagas. Tačiau šio plano sumanytojams jį įgyvendinti sutrukdė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos agentai.
Trasą tiesė už savo pinigus
D. Simanavičius teisme sakė 2004 metais paveldėjęs žemės sklypą Pavešėčių kaime. Jis nutarė pakeisti sklypo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į gyvenamųjų namų statybos, pradėjo daryti detalųjį planą. Verslininkas išsiaiškino, kad artimiausi vandentiekio ir nuotekų tinklai yra Berniūnuose, ir ėmė rūpintis, kaip nutiesti trasą nuo savo valdomų sklypų iki šio kaimo.
Jis kreipėsi į bendrovę „Aukštaitijos vandenys“, kad ši nutiestų trasą, ir gavo teigiamą atsakymą. Verslininkas pasirūpino gauti žemės valdų, per kurias eis trasa, savininkų sutikimus. Pasak jo, žmonės sutiko ne už ačiū – jiems buvo atsilyginta.
D. Simanavičiaus teigimu, „Aukštaitijos vandenys“ nurodė jam paruošti vietą trasai tiesti – nustumdyti žemes, atlikti kitus darbus. Jis viską padaręs.
Vandentiekininkų paskelbtą konkursą trasai tiesti laimėjo bendrovė „Piniava“. Ši, paaiškėjus, kad teks atlikti daugiau darbų, nei nurodyta techniniame projekte, kurį jai pateikė D. Simanavičius, jo paprašė sumokėti papildomai. Verslininkas mena įmonei sumokėjęs nuo 30 iki 50 tūkstančių litų.
„Piniava“ bankrutavo nebaigusi tiesti vandentiekio ir nuotekų trasos, tačiau bankroto administratorius D. Simanavičių įtikino atsiskaityti už darbą. Verslininkas susirado asmenį, kuris sutiko pabaigti tiesti trasą.
D. Simanavičius sakė, kad trasai tiesti iš banko buvo paėmęs paskolą. Trasa jam kainavo 180 tūkstančių litų. Vyras yra išsaugojęs visus čekius ir sąskaitas.
D. Simanavičius tikėjosi, kad ateityje vandentiekio ir nuotekų trasą iš jo išpirks „Aukštaitijos vandenys“ arba pats ją eksploatuos ir rinks mokesčius iš gyventojų.
Iš pradžių pasipriešino, paskui nusileido
Verslininko teigimu, po kurio laiko jis iš bičiulio išgirdo, kad Pavešėčių kaime vandentiekio ir nuotekų tinklus klos bendrovė „Gerbusta“. Jis susitiko su jos vadovu Jonu Ratkumi, bet šis tai paneigė.
Tačiau vieną dieną D. Simanavičius savo valdose išvydo „Gerbustos“ darbininkus, jie kalė kuoliukus, turinčius žymėti naujos trasos vietą. Žemės savininkas išvaikė darbininkus, išrovė kuoliukius.
„Pasijutau, kaip sovietmečiu, kai iš savininkų buvo atimama žemė“, – teisme kalbėjo D. Simanavičius.
Verslininkas išsiaiškino, kad „Gerbusta“ iš tiesų laimėjo „Aukštaitijos vandenų“ skelbtą konkursą nuotekų ir vandentiekio tinklams tiekti. Viso projekto, finansuojamo ES lėšomis, vertė siekė 6 –7 milijonus litų. Trasos tiesimas Pavešėčių kaime buvo tik maža dalis šios bendrovės laukusių darbų.
Anksčiau teismo apklaustas šios bendrovės vyriausiasis inžinierius Kęstutis Kastrickas sakė, kad jie net neįtarė, jog minėtoje vietoje yra nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai. Inžinieriui susidarė įspūdis, kad „Aukštaitijos vandenys“ slėpė informaciją apie senąją trasą.
O D. Simanavičius vakar teismui dėstė, kad „Gerbustos“ paprašęs jam kompensuoti trasos tiesimo išlaidas. Ši atsisakė. Verslininkas nenusileido ir gavo iš šios bendrovės vadovų pažadą, kad tą reikalą aptars su „savo žmogumi“.
D. Simanavičius pasakojo savo akimis matęs, kaip „Gerbustos“ vadovas J. Ratkus ir vienas iš „Aukštaitijos vandenų“ direktorių Sigitas Činga, pasitiesę ant stalo trasos žemėlapį, kažką aptaria.
D. Simanavičius suprato, kad kalbama apie tinklų rekonstrukciją.
Norėjo atgauti bent dalį pinigų
Kaip tvirtino D. Simanavičius, iš pradžių jam „Gerbusta“ pasiūlė kompensuoti 20 tūkstančių litų už darbus. Jį tokia maža suma papiktino. Verslininkas susitiko su vandentiekininkų vadu R. Liepa, kad išsiaiškintų, kaip jis gali atgauti į trasą investuotus pinigus.
Galiausiai buvo sutarta, kad „Gerbusta“ jam sumokės 120 tūkstančių litų. Kadangi ši bendrovė pagal įstatymus negalėjo mokėti jam kompensacijos, nuspręsta viską įforminti kaip technikos nuomą.
120 tūkstančių litų D. Simanavičių tenkino. Jis netgi pats aktyviai talkino jo valdose besidarbuojantiems „Gerbustos“ darbininkams.
Šio įmonės inžinierius K. Kastrickas teismui anksčiau sakė, kad toks sklypo savininko geranoriškumas jį nustebino. Anot inžinieriaus, darbininkai tik imitavo, kad tiesiama nauja trasa, tačiau iš tiesų tvarkė senąją. K. Kastrickas teigė, kad jiems, rangovams, sąlygas diktavo R. Liepa.
D. Simanavičius vakar aiškino, kad jo tikslas buvo ne pasipelnyti, o atgauti bent dalį į trasą investuotų lėšų.
„Man, kaip verslininkui, buvo svarbu turinys, o ne forma“, – aiškino jis, kodėl dokumentuose kompensacija buvo įforminta kaip technikos nuoma.
Tačiau netrukus jis esą susizgribo, kad taip negerai, ir atsisakė minties tokiu būdu atgauti dalį pinigų. Sutapimas ar ne, bet kaip tik tuo metu darbais Pavešėčiuose susidomėjo STT pareigūnai.
Inga SMALSKIENĖ
