Honkongas antrus metus iš eilės išrinktas globaliausiu pasaulio ūkiu. Tačiau šį titulą pasaulio finansų centru tituluojamas megapolis gali prarasti, jeigu nesusidoros su normas viršijančia oro tarša.
Leistinos oro taršos normos Honkonge buvo nustatytos dar 1987 m. Tačiau pastaraisiais metais megapolis jas viršija nuolat ir smarkiai. Todėl pavojaus varpais jau ima skambinti ne tik tenykštė valdžia, alergijų kamuojami gyventojai, bet ir kai kurie verslininkai.
„Honkongas neturėtų užmigti ant laurų“, – jų nuogąstavimus tarsi patvirtina bendrovės „Ernst & Young“, neseniai paskelbusios globaliausią pasaulio ūkį, atstovas Wilsonas Chengas. Anot jo, megapoliui, norinčiam išlaikyti pelnytą statusą ir konkurencingumą, teks gerokai pasistengti. Honkongas, jeigu nori ir toliau traukti įvairių sričių talentus bei profesionalus, turėtų gerinti gyvenimo kokybę, o tam itin svarbu mažinti taršą.
Įžvelgia senienų kaltę
Kaip vieni oro taršos kaltininkų Honkonge įvardijami senstelėję dyzelinu varomi sunkvežimiai, kurie jau spėjo tapti valdžios ir verslininkų ginčo objektu. Honkongo vyriausybės vadovas Leung Chun-yingas neseniai paskelbė apie 10 mlrd. Honkongo dolerių (3,3 mlrd. litų) vertės subsidijų programą. Ji turėtų padėti verslui pakeisti aplinką teršiančias transporto priemones naujomis.
Skaičiuojama, kad dvi iš penkių Honkonge važinėjančių komercinių transporto priemonių aplinką teršia itin smarkiai. Šiuo metu megapolyje registruota apie 121 tūkst. komercinių dyzelinu varomų transporto priemonių.
Siūloma programa turėtų sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Kietųjų dalelių ir azoto oksidų turėtų sumažėti atitinkamai 80 ir 30 proc., kaip išplatintame pranešime cituojamas Honkongo vyriausybės vadovas. Jis siūlė, kad naujai įregistruotos komercinės dyzelinu varomos transporto priemonės megapolio keliais galėtų važinėti ne ilgiau kaip 15 metų.
Be to, Leung Chun-yingas žada skatinti pirkti elektromobilius, o besinaudojančius vandens transportu versti į bakus pilti mažai sieros turintį dyzeliną.
Šį žingsnį Honkongo vadovas žengė po to, kai ėmė augti susirūpinimas dėl taršos poveikio sveikatai. Skaičiuojama, kad dėl smogo kasmet miršta apie 3,2 tūkst. megapolio gyventojų.
Oro kokybė nuo 2007 m. čia smarkiai pablogėjo. 2011 m. Honkonge suskaičiuotos 175 dienos, kai oras buvo laikomas labai užterštu. Tai dvigubai daugiau nei 2007 m., kaip dar praėjusiais metais paskelbtoje ataskaitoje teigė megapolio valdžia, kurią citavo agentūra „Bloomberg“.
Tačiau aplinkos tarša verčia susirūpinti ne tik Honkongo pareigūnus, bet ir nemažą dalį verslininkų, nes jie jau pajuto šio reiškinio padarinius. Pernai Amerikos prekybos rūmų atlikta apklausa parodė, kad trečdalis respondentų susidūrė su problemomis samdydami darbuotojus. Viena priežasčių – būtent prasta oro kokybė.
Baiminamasi, kad nemažėjant taršai bendrovės nesugebės išlaikyti ar į Honkongą privilioti talentingų ir sveikata besirūpinančių darbuotojų, taip pat kad bus spaudžiamos savo veiklą perkelti kitur. Tokiu atveju megapolyje liktų tik tos bendrovės, kurioms reikia prieigos prie Kinijos rinkos.
Vejasi Singapūras ir Airija
„Ernst & Young“ tyrėjai pastebi, kad anksčiau globalizacijos tempą padiktuodavo prekybos ir kapitalo srautų judėjimas. Tačiau dabar auga skaitmeninių prietaisų, technologijų, komunikacijos galimybių svarba.
Bendrovės sudarytas indeksas rodo, kad globalizacijai atviriausiu išrinktą Honkongą vejasi Singapūras ir Airija. Toliau sąraše rikiuojasi Belgija. Po jos – Šveicarija, Nyderlandai ir Švedija. Globalizacijai mažiausiai atviros šalys – Iranas, Alžyras, Venesuela, Indonezija ir Kazachstanas.
Tyrėjai pastebėjo, kad globalizacijai labiausiai atviros mažesnės valstybės. Ypač tos, kurių rinkos atviros prekybos, kapitalo judėjimui ir kultūriniams mainams.
„Ernst & Young“ taip pat pabrėžia, kad investuotojų akiratyje, neskaitant finansų centrais laikomų valstybių, išlieka ir BRIK šalys – Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija. Mat šių šalių ekonomikos turėtų augti sparčiau nei išsivysčiusių valstybių.
Dėmesį traukia ir „naujos“ valstybės, tokios kaip Turkija, Meksika ir Indonezija. Investuotojus taip pat domina tokios valstybės kaip Peru, Kolumbija, Venesuela, Malaizija ir Vietnamas.
„Ernst & Young“ sudaromas indeksas parodo 60-ies didžiausių pasaulio ūkių globalizacijos lygį ir jų atvirumą naujiems globalizacijos procesams. Jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į prekybos ir kapitalo srautus, technologijų ir idėjų mainus, darbo jėgos judėjimą ir kultūrinę integraciją.
