Kai kuriems politikams taisyklingai kalbėti gerokai sunkiau nei valdyti miestą. O galbūt iš didelio rašto išrinktieji išėjo iš krašto. Tokį įspūdį kelia trejetą Tarybos posėdžių stebėjusių Savivaldybės kalbininkių išgirstos klaidos.
Tarybos nariams, kaip ir dažnam panevėžiečiui, problemų kėlė ne tik kirčiavimas. Politikų per posėdžius išsakyti „perliukai“ verti apdovanojimų už originalumą.
„Įdomu būtų su Tilvyčio gatve pašnekėt“, – į kompaniją pro Muzikinį teatrą iki „Ąžuolo“ sodų bendrijos vingiuojančiai asfaltuotai gatvei siūlėsi vienas Tarybos narys.
Jo kolega, pareiškęs, kad „nepyks ant ilgesnio termino“, mokykloje veikiausiai irgi turėjo svarbesnių reikalų nei mokytis lietuvių kalbos.
Pro ausis, ką kalbėjo lietuvių kalbos mokytoja, turbūt praleido ir politikas, susidomėjęs, „ar ta suma atsilieps sumai“.
Įdomu, kokiam pažymiui būtų įvertintos kalbos kultūros žinios Tarybos nario, postringavusio, kad „visai neprisirišim prie amžiaus, bet prie išsilavinimo“.
Tarybos posėdžiuose politikai, užuot paaiškinę, paragino „įnešti aiškumą“, ne pradėjo balsuoti, o „priėjo prie balsavimo“, siūlė pirma ne pabalsuoti, o „prabalsuoti“ už sprendimą, lituanistus šiurpino kalbėdami apie „sekantį posėdį“, nors turėjo atsisveikinti iki artimiausio ar kito posėdžio.
Tarybos posėdžių klausančios kalbininkės išgirdo ir linksnių, įvairių formų vartojimo klaidų, politikai kalbėjo neteiktinais žodžiais ir junginiais: „biškį“, „kažkas tai“, „kažkodėl tai“, „to pasekoje“.
„Kai kurių Tarybos narių kalba gana taisyklinga, buvo aiškiai ir glaustai formuluojama pagrindinė mintis, pateikiami konkretūs klausimai, vengiama tuščiažodžiavimo. Tačiau reikia pripažinti, kad ne visi kalbėjusieji rūpinosi savo kalba. Nemažai darė įvairių formų, neteiktinų junginių vartojimo, žodžių reikšmės klaidų, netinkamai kirčiavo įprastus žodžius“, – teigė kalbininkės Regina Semionovienė ir Daiva Petruitytė.
Pirmą kartą Tarybos posėdžiuose politikų kalbos klausiusios kalbininkės nusprendė kol kas neviešinti ne tik dariusiųjų daugiausia kalbos klaidų, bet ir taisyklingiausiai kalbėjusiųjų. Mat net pastarieji kol kas negalėtų būti pavyzdžiu nesimokantiesiems lietuviškai.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
