Lietuvoje, taip pat ir Panevėžio apskrityje, toliau mažėja sergamumas profesinėmis ligomis, tačiau visuomenės sveikatos specialistai svarsto, kad veikiausiai mažėja nustatytų ir užregistruotų ligos atvejų. Higienos institutas taip pat neatmeta, kad profesinių ligų registras neatspindi realios situacijos.
Ligų mažiau, sergančiųjų – daugiau
Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, per 2012 metus užregistruotos 393 profesinės ligos 282 žmonėms. Tai 9 ligomis mažiau ir 32 asmenimis daugiau nei 2011-aisiais.
Užpernai buvo užregistruotos 402 profesinės ligos ir 250 jomis sergančiųjų.
Panevėžio apskrityje šiemet, palyginti su praėjusiais metais, taip pat stebima profesinių ligų mažėjimo tendencija. Jų sumažėjo nuo 40 iki 26. Panevėžyje pernai nustatytos 9 profesinės ligos.
Profesinėmis ligomis dažniausiai serga vyrai. 2012 metais jiems nustatytos 295, moterims – 98 ligos.
Pernai daugiausia pasitaikė jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų ligų. Jos sudarė 64,4 proc., antros pagal dažnumą – ausų ligos, jos sudarė beveik 20 proc., nervų sistemos ligos – 9,4 proc. visų nustatytų ligų.
Daugiausia profesinių ligų 2012 metais lėmė fizikiniai veiksniai (vibracija, triukšmas ir kt). Jie sukėlė 65,1 proc. ligų. Beveik trečdalį visų profesinių ligų sukėlė ergonominiai veiksniai.
Higienos instituto surinkta informacija rodo, kad pagal ekonomines veiklos rūšis 2012 metais daugiausia profesinių ligų diagnozuota apdirbamojoje gamyboje – 105 (iš 393), statybos srityje – 100, transporto – 54, žemės ūkyje – 51 liga.
Pernai daugiausia profesinių ligų nustatyta Telšių apskrityje – 82 (iš 393), Kauno apskrityje – 54, Šiaulių apskrityje – 52.
Panevėžio apskritis – viena iš tų, kurioje sergamumas profesinėmis ligomis yra vienas mažiausių.
2012 metais čia užregistruotos tik 26 profesinės ligos. Mažiau tų ligų užregistruota tik Marijampolės apskrityje – 15 ir Tauragės – 1.
Rečiau diagnozuoja profesines
Lietuvoje sergamumas profesinėmis ligomis sparčiai augo 1995–2006 metais. Pastaraisiais metais 100 tūkstančių gyventojų teko 96,5 profesinės ligos atvejo. Nuo 2007-ųjų sergamumas pradėjo mažėti. Jau 2010-aisiais, palyginti su 2006 metais, jis sumažėjo beveik 3 kartus ir 10 tūkstančių gyventojų jau teko tik 35,1 atvejo.
Profesinių ligų nuosekliai mažėjo ir 2011, ir 2012 metais.
Panevėžio poliklinikos Bendrosios praktikos skyriaus vedėja Nijolė Marčiulionienė patvirtino, kad kasmet dėl profesinės ligos nustatymo kreipiasi vis mažiau pacientų.
Pernai dėl to dažniausiai kreipėsi melioracijoje daug metų dirbę vyrai, dauguma iš jų – buvę traktorininkai. Jie skundėsi galimai vibracijos sukeltais sveikatos sutrikimais.
Dažniau medikų duris dėl profesinės ligos diagnozės varstė sunkius, fizinius darbus dirbę žmonės, sergantys stuburo, raumenų sistemos ligomis. Kreipėsi ir keli buvusios gamyklos „Linas“ darbuotojai, manantys, kad dėl lėtinio bronchito kaltos jų buvusios darbo sąlygos.
N. Marčiulionienė svarstė, kad profesinių ligų Panevėžyje iš tiesų mažėja, nes mieste jau seniai nebėra tokios pramonės, kokia buvo sovietmečiu. Būtent šio sektoriaus darbuotojams dažniausiai ir buvo diagnozuojamos profesinės ligos.
Įtakos profesinių ligų mažėjimui turėjo ir ekonominė krizė, žmonių baimė prarasti darbą. Ne visais atvejais, kai diagnozuojama profesinė liga, ji traktuojama kaip draudžiamasis įvykis ir žmogus gauna išmoką. Jaunesni žmonės tokiu atveju neretai tampa nebepaklausūs darbo rinkoje, o socialinių garantijų neturi.
Todėl profesinės ligos diagnoze labiau suinteresuoti vyresni žmonės, kuriems nedaug liko iki senatvės pensijos amžiaus.
Visuomenės sveikatos specialistų nuomone, prie profesinių ligų mažėjimo prisideda ir darbuotojų profilaktiniai sveikatos patikrinimai, nors dažnai jie būna formalūs.
Tenka apsišarvuoti kantrybe
Gydytojai tik nustato profesinės ligos diagnozę, o jos priežastis tiria Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai.
Šios inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė higienai Elinga Stankūnienė sakė, kad visas profesinės ligos nustatymo procesas gana sudėtingas ir ilgas.
„Mes profesinės ligos priežasčių tyrimą privalome atlikti per 30 dienų ir paprastai per tiek laiko suspėjame. Tačiau žmogui reikia ne kartą apsilankyti pas gydytojus, surinkti įvairius dokumentus“, – kalbėjo ji.
Tais atvejais, kai įmonė jau nebeveikia, tenka raustis po archyvus, ieškoti liudininkų, kurie patvirtintų, kad buvo dirbama sveikatai kenksmingomis sąlygomis.
Pasak inspektorės, 2007 metais buvo sugriežtinta profesinių ligų nustatymo tvarka. Būtent nuo tų metų Lietuvoje ir pradėjo mažėti sergamumas profesinėmis ligomis. Kita vertus, darbo vietos dabar saugesnės, dėl modernėjančių technologijų mažėja profesinių ligų rizika.
Inga SMALSKIENĖ
