Lietuvos energetinio saugumo lygis aukščiausias buvo 2008 m., kai dar veikė Ignalinos atominė elektrinė (IAE). O dabar pastačius naują atominę elektrinę energetinio saugumo nepadaugėtų tiek, kiek įgyvendinus suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą.
Praėjusios kadencijos Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje Visagino atominė elektrinė (VAE) buvo vienas kertinių projektų, turėjusių labiausiai padidinti energetinį saugumą. Tačiau dabar VAE svarba užtikrinant energetinį saugumą yra sumažėjusi.
Remiantis Energetinio saugumo tyrimų centro (ESTC) atliktu vertinimu, Lietuvos energetinio saugumo lygis, palyginti su 2011-aisiais, labiausiai pakiltų įgyvendinus SGD terminalo projektą. Jis saugumo lygį pakeltų 5,8 procentinio punkto, iki 57,3 proc. VAE, jei būtų pastatyta, energetinio saugumo lygį padidintų 3,1 procentinio punkto. Kiek labiau jį kilstelėtų įgyvendinti tikslai dėl atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo (3,4 procentinio punkto).
Pasak ESTC vadovo Juozo Augučio, VAE reikšmė sumažėjo po 2012 m. spalį įvykusio referendumo, kai daugiau nei pusė rinkėjų pasisakė prieš atominę elektrinę. Dėl to sumažėjo tikimybė, kad VAE projektas bus įgyvendintas. Kadangi žmonės nepritaria atominei elektrinei, vadinasi, jos nelaiko energetinio saugumo garantu. Tad net ir pastačius VAE tikslas užtikrinti energetinį saugumą nebūtų iki galo pasiektas, nes žmonės nesijaus saugūs.
Jungtinis Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos energetikos instituto tyrimų centras – ESTC – įvertino Lietuvos energetinį saugumą nuo 2007 m. Tada jis siekė 52,8 proc. (aukščiausias įmanomas – 100 proc.). 2008 m. saugumo lygis buvo aukščiausias – 54,1 proc. Po metų jis sumažėjo iki 53,9 proc.
Žemiausias saugumo lygis užfiksuotas 2010 m., iš karto po to, kai buvo uždaryta IAE, – 51,2 proc. Dar po metų jis šiek tiek padidėjo – iki 51,5 proc. Tai siejama su elektros energijos rinkos atsiradimu ir biokuro dalies didėjimu energijos gamyboje.
ESTC pabrėžia, kad IAE uždarymas turėjo ne tik neigiamų, bet ir kai kurių teigiamų padarinių energetiniam saugumui. Neigiami padariniai: padidėjo elektros gamybos kaina, išaugo dujų, elektros importas ir pan. Tačiau susiformavo laisvoji elektros rinka, plėtojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, atsirado įvairesnių elektros tiekimo šaltinių. Dėl to Lietuvos energetinio saugumo lygis uždarius IAE sumažėjo tik 3 proc.
Klaipėdoje pastačius SGD terminalą, saugumo lygis pakiltų iki 57,3 proc. ir viršytų tų laikų, kai šalyje dar veikė atominė elektrinė. Iš 68 energetinio saugumo rodiklių, kuriuos vertino mokslininkai, apie trečdalį yra kritinės būsenos. Dauguma jų susiję su dujomis: dujų pirkimo kainos santykiu su ES šalių vidutine dujų pirkimo kaina, dujų dalimi, perkama iš didžiausio tiekėjo, didele energijos gamybos priklausomybe nuo dujų. Terminalas dalį šių rodiklių padėtų pagerinti.
Energetinio saugumo lygis nuo 33 iki 66 proc. vadinamas prieškritiniu. Jis toleruotinas, tačiau tikėtina, kad gali sukelti grėsmę saugumui, ir laikui bėgant turėtų būti imamasi veiksmų, kurie šią būseną pakeistų į priimtiną.
Kritinė būsena – kai energetinio saugumo lygis nesiekia 33 proc. Esant tokiam lygiui, turėtų būti naikinamos kritinės būsenos priežastys, nes tokia situacija kelia grėsmę energetiniam saugumui. Normali būsena – kai energetinio saugumo lygis siekia 66 proc. ir daugiau. Tai reiškia, kad užtikrinamas priimtinas saugumo lygis, veiksmai turi būti sutelkti pasiektam saugumo lygiui išlaikyti.
Tad bendras saugumo lygis Lietuvoje yra toleruotinas. Įgyvendinus svarbiausius energetikos projektus – SGD terminalo, elektros jungčių su Švedija bei Lenkija, atsinaujinančių išteklių plėtros – saugumo lygis priartėtų prie 66 proc. ribos, bet jos neviršytų (jei nesikeistų kiti rodikliai). Mat įgyvendinus šiuos projektus sumažės priklausomybė nuo vienintelio tiekėjo, tačiau išliks didelė priklausomybė nuo importuojamos energijos apskritai.
