Praėjusiais metais didžiausi šalies prekybos tinklai didino savo prekybos plotus atidarydami naujų parduotuvių ir plėsdami senas. Šiemet tendencija turėtų išlikti panaši – erdvės stambėti dar likę.
„Per 2012 m. beveik visi tinklai didino savo prekybos plotus atidarydami naujų parduotuvių. Tik „Rimi“ tinklas, uždaręs savo valdytas žemų kainų parduotuves „Supernetto“, bet atidaręs naujų „Rimi“ parduotuvių, neišplėtė savo prekybos ploto“, – sakė Artūras Urbonavičius, rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ vadovas Baltijos šalims.
Plėtros nestabdo
2012 m. gruodį Lietuvoje veikė 237 „Iki“, 225 „Maximos“, 133 „Norfos“ ir 38 „Rimi“ parduotuvės.
Bendrovė „Norfos mažmena“, valdanti prekybos tinklą „Norfa“, IQ atsiųstame atsakyme teigė pernai atidariusi 10 naujų, uždariusi 5 prekybos centrus ir rekonstravusi 19 parduotuvių. „Maxima LT“ pranešė 2012 m. pradžioje turėjusi 220 prekybos centrų, o metų pabaigoje – 225 parduotuves. „Iki“ tinklas per metus atnaujino 22 prekybos centrus, atidarė 10 naujų ir metus baigė turėdamas 237 parduotuves.
Bendrovė „Rimi Lietuva“ teigė praėjusių metų pradžioje turėjusi 46, o šiemet pradžioje – 38 prekybos centrus. „Vietoj 2012 m. rekonstruotų „Supernetto“ parduotuvių atidarėme šešias naujas „Rimi“. Visiškai uždarėme keletą parduotuvių, kai kurios bus rekonstruotos ir atidarytos šiemet. 2013-aisiais planuojame atidaryti devynis naujus prekybos centrus“, – komentavo bendrovės „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Christianas Wijkströmas.
Plėtros planus – atidaryti naujų parduotuvių ir rekonstruoti esamas – kurpia ir kiti prekybos tinklai. Tiesa, visi jie ne itin noriai dalijasi duomenimis apie turimą prekybos plotą ir jo pokyčius. „Norfa“ suskaičiavo per metus prekybos plotą padidinusi 5 proc., „Iki“ – 6 proc. Tačiau tikslių skaičių nepateikė. Prekybos tinklų „Maxima“ ir „Rimi“ atstovai teigė šių duomenų apskritai negalintys skelbti.
Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, 2012 m. lapkritį keturių didžiųjų tinklų prekybos plotas kartu sudėjus siekė 626 444 kv. metrus. Palyginti su 2011 m. lapkričiu, jis buvo išaugęs 4 proc. Tiesa, 2012 m. gruodį šie duomenys galėjo būti kiek kitokie – mat iki metų pabaigos „Rimi Lietuva“ uždarė 13 „Supernetto“ parduotuvių, o kiti tinklai skelbė apie vieną kitą naujai atidarytą prekybos centrą.
Daugės didžiausių
„Nielsen“ vadovas Baltijos šalims A. Urbonavičius, kalbėdamas apie prekybos struktūros pokyčius Lietuvoje, pabrėžė, kad čia auga „hipermarketų“ ir „supermarketų“ skaičius bei svarba. „Hipermarketais“ laikomos parduotuvės, kurių plotas didesnis nei 2500 kv. metrų, „supermarketų“ plotas svyruoja nuo 400 iki 2500 kv. metrų.
„Lietuva gali vadintis „supermarketų“ šalimi“, – teigė A. Urbonavičius. „Nielsen“ duomenimis, būtent šios parduotuvės Lietuvoje sugeneruoja beveik pusę – 46 proc. – visų šio pobūdžio parduotuvių apyvartos. Pagal šį rodiklį šalis jau beveik pasivijo ES vidurkį, kuris siekia 49 proc.
Tačiau „hipermarketams“ ir žemų kainų parduotuvėms Lietuvoje, anot „Nielsen“ atstovo, dar yra kur plėstis. Visoje ES „hipermarketai“ vidutiniškai generuoja apie 36 proc. apyvartos. Lietuvoje jų apyvartos dalis sudaro tik apie 20 proc. O žemų kainų parduotuvių, A. Urbonavičiaus teigimu, šalyje kaip ir nėra, tačiau jų perspektyvos čia būtų neblogos.
„Didelė dalis Lietuvos žmonių gyvena mažuose miesteliuose bei kaimuose, tad naivu būtų tikėtis, kad „hipermarketų“ svarba greitai pasieks Europos vidurkį. Bet prekybos struktūros pokyčiai neišvengiami. Turiu galvoje palaipsnę gyventojų migraciją iš tradicinės prekybos kanalų mažuose miesteliuose į „supermarketus“ ar mažas savitarnos krautuvėles ir didesnių miestų pirkėjų migraciją iš „supermarketų“ į „hipermarketus“, – dėstė A. Urbonavičius.
Pašnekovas svarstė, kad, kylant gyvenimo lygiui, žmonės turės daugiau darbo ir negalės sau leisti kasdien eiti į parduotuves, palyginti kainų ir ieškoti nuolaidų. Anot jo, Lietuvoje turėtų augti įprotis apsipirkti kartą per savaitę, o tam tinkamiausia vieta – „hipermarketai“.
Lenkia estai
Tai, kad rinkoje savo vietą randa „hipermarketai“, rodo nesena jų plėtra. 2011 m. sausį tokių prekybos centrų Lietuvoje buvo 44, 2012 m. sausį jų skaičius buvo padidėjęs 18 proc. – iki 52. „Supermarketų“ skaičius taip pat augo, bet kur kas mažiau.
Pernai taip pat buvo galima pastebėti, kad prekybos tinklai „stambėjo“ – ne viena mažesnė parduotuvė po rekonstrukcijos tapo didesnė. Vis dėlto „stambėjimo“ tendencijos dar nepavijo Baltijos valstybių pirmūne vadinamos Estijos, tačiau gerokai lenkia kaimynę Latviją.
„Nielsen“ suskaičiavo, kad Lietuvoje 1 tūkst. gyventojų tenka 72 kv. metrai „hypermarketų“ ploto. Estijoje šis rodiklis siekia 110, o Latvijoje – 61 kv. metrą. Estiją galime vytis ir pagal „supermarketų“ plotą, tenkantį 1 tūkst. gyventojų. Čia šis rodiklis siekia 173 kv. metrus. Lietuvoje ir Latvijoje atitinkamai 129 ir 109 kv. metrus.
