Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) patriukšmaus siūlydama uždrausti abortus ir įvesti privalomą religijos mokymą. Tai viešųjų ryšių triukai ir atsiskaitymas su klerikališkais rinkėjais ar iš anksto užimti postai ir ruošiama retorika vis dėlto rodo rimtus ketinimus?
LLRA pirmininko Valdemaro Tomaševskio teigimu, jo partijai pavyko su koalicijos partneriais susitarti, kad šie neblokuos abortus draudžiančių ir privalomą religijos mokymą įvedančių įstatymų projektų pateikimo. Sėkmingas pateikimas reiškia, kad projektai keliaus į komitetus, kuriuose gali būti keičiami ar siūlomi išbrokuoti.
Ar LLRA gali nuoširdžiai tikėtis, kad tokie įstatymai bus priimti? Abortų klausimu Lietuvos visuomenė turi gana aiškią nuomonę. Abortų draudimui pritarė iki 20 proc. 2008 m. po rinkimų atliktos apklausos respondentų. Lygiai tiek pat neturėjo nuomonės, o 60 proc., iš kurių 40 proc. tvirtai, teigė abortų draudimui nepritariantys.
Abortai yra sekuliarumo ir religingumo klausimas. Abortų priešininkai paprastai remiasi katalikišku gyvybės šventumo argumentu. Nereligingas žmogus svarstydamas apie savo paties situaciją galbūt nesirinktų aborto, tačiau jam gali būti nepriimtina reguliuoti svetimus gyvenimus.
Jei apklausa apie abortus atspindi visuomenės sekuliarumą, daug populiarumo nesusikrausi ir įvedęs privalomą religijos mokymą.
Tačiau LLRA nesiruošia šaudyti tuščiais šoviniais. Remiantis abortų priešininkų užsienyje patirtimi pradedama nuo teisingai parinkto leksikono. V. Tomaševskis, klausiamas apie abortų draudimo įstatymą, nuosekliai taiso: tai negimusių kūdikių apsaugos įstatymas. Pasukus klausimą kitu kampu – ar teisinga žudyti kūdikius motinų įsčiose – emociškai visų pirma peršasi kitoks atsakymas, nei klausiant, ar galima uždrausti moters pasirinkimą.
ŽTK tiki žmogaus teisėmis?
Kam teks Seime svarstyti šiuos dalykus? Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) turėtų būti skiriamas mažų mažiausiai kaip papildomas. Jame – du žmogaus teisių plėtros skeptikai konservatoriai, trys moterys žmogaus teisių optimistės, neaiškus Darbo partijos atstovas, taip pat LLRA deleguotas ir, ko gero, neatsitiktinai komiteto pirmininku išrinktas Leonardas Talmontas. Ankstesnėje kadencijoje jis dirbo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, dar anksčiau buvo Šalčininkų rajono meras, turi mokslininko agronomo išsilavinimą.
Keli kalbinti ŽTK nariai teigė, kad L. Talmontas, jų nuomone, kol kas nesijaučia patogiai eidamas šias naujas pareigas, tačiau sakė norintys susilaikyti nuo viešos kritikos ir duoti jam daugiau laiko. IQ mėgino paklausti L. Talmonto nuomonės apie LLRA ketinimus siūlyti abortų draudimą ar privalomą religijos mokymą, tačiau šis teigė galintis kalbėtis tik kitą savaitę.
Žmogaus teisių plėtra tikinčiu ŽTK sparnu galima pavadinti tris šio komiteto nares: liberalę Dalią Kuodytę, socialdemokratę Rimantę Šalaševičiūtę ir „Tvarkos ir teisingumo“ atstovę Oną Valiukevičiūtę. Ši vienintelė savo frakcijoje balsavo prieš Konstitucijos pataisas, kuriomis norėta šeimą susieti išimtinai su santuoka ir tėvyste.
ŽTK nariai konservatoriai Mantas Adomėnas ir Egidijus Vareikis mano, kad homoseksualumas yra nenatūralus, negali būti toleruojamas, ir neturi nieko prieš Bažnyčios kišimąsi į valstybės politiką. M. Adomėnas nemano, kad valstybė turėtų imtis moterų diskriminacijos problemos. E. Vareikis yra išreiškęs stiprų palaikymą abortų draudimui.
Darbo partijos į ŽTK deleguotas Ričardas Sargūnas, anksčiau dirbęs Anykščių rajono savivaldybės taryboje ir privačioje saugos bendrovėje, naujokas žmogaus teisių lauke, gali lemti, kokio pavidalo įstatymų projektai pasieks Seimo plenarinius posėdžius.
Tačiau abortų draudimo, arba negimusių kūdikių apsaugos, klausimas gali būti skirtas Sveikatos reikalų komitetui, o privalomo religijos mokymo – Švietimo komitetui, kurių marga sudėtis gali lemti įvairias įstatymo projekto metamorfozes. Galiausiai apsispręsti teks Seimui, kuriame, nors jis kairysis ir, atrodytų, sekuliarus, balsai gali pasiskirstyti maždaug po lygiai priklausomai nuo aktyvumo posėdžiuose.
Spręs įsisenėjusias problemas
Šie projektai neabejotinai sulauks didelio visuomenės dėmesio. Panašiai turėtų nuskambėti ir dar du įsisenėję klausimai – dėl vardų dokumentuose ir vietovardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis. Tai įteisinti Vyriausybė įsipareigojo savo programoje, kaip ir priimti naują tautinių mažumų įstatymą, kuriame ir gali sugulti nuostatos dėl vardų ir vietovardžių rašybos.
Tautinių mažumų įstatymo projektas jau buvo parengtas, tačiau Kultūros ministerija, kurioje viceministro pareigas eina LLRA narys Leonardas Trusevičius, greičiausiai kurps naują redakciją.
Jei lenkų politikai užsimotų, pavyzdžiui, įtvirtinti išskirtinę lenkų mažumos padėtį kitų tautinių mažumų atžvilgiu, intrigų gali atsirasti daugiau nei dėl abortų ar religijos mokymo. Gali būti, kad šie projektai bus siūlomi tik dėl akių – kad būtų atsiskaityta su tais rinkėjais, kurie džiaugėsi 2009 m. priimtu Jėzaus Kristaus intronizacijos (simbolinio įvedimo į karaliaus sostą) Vilniaus rajono savivaldybėje aktu.
