Lietuva – viena labiausiai nutukusių Europos šalių. Ryškėja ir socialinis problemos dėmuo – nepasiturintys ir neišsilavinę gyventojai tunka labiau. Tačiau valdžia, 2013-uosius paskelbusi sveikatingumo metais, numatė tik edukacijos ir viešųjų ryšių kampanijų.
Dietologė Jūratė Dobrovolskienė teigia, kad jos pacientai dažniausiai kaltę dėl antsvorio ar nutukimo verčia genams. „Mano šeimoj visi stambūs, didelio ūgio, mama pilna – jie motyvuoja, kad tai greičiausiai paveldimumas“, – sakė gydytoja.
Paveldėjimas turi įtakos žmogaus sudėjimui ir svoriui, tačiau lįsti į laboratoriją ir tyrinėti šeimos genų nebūtina. Kartais atsakymas tiesiogine prasme gali būti padėtas ant lėkštelės. Pakanka pažiūrėti į šeimos puodus ir šaldytuvą, palyginti su kaimynystėje gyvenančios šeimos, neturinčios bėdų dėl antsvorio, racionu.
Veiksnių, kurie paaiškintų, kodėl žmonės storėja, gana ir be savidiagnozių.
Visų pirma, mažėja fizinio darbo, tad pažeidžiamas suvartojamų ir sudeginamų kalorijų balansas. Nors fizinis darbas tampa lengvesnis net tokiose srityse kaip žemės ūkis ar statybos, kada pastaruosius du kartus matėte nutukusį statybininką? Darbų vadovas, žinoma, nesiskaito.
Mažėjant fizinio darbo didesnę reikšmę įgauna fizinis aktyvumas laisvalaikiu. Per šešiolika metų vyrų ir moterų, atsakiusių, kad mankštinasi bent keturis kartus per savaitę, dalis padidėjo: vyrų nuo 16 iki 29 proc., moterų – nuo 13 iki 28 proc. Tačiau sumažėjo bent pusvalandį pėsčiomis einančių į darbą arba iš jo. Pati J. Dobrovolskienė teigė prieš dešimtmetį sėdusi į automobilį ir taip panaikinusi sau galimybę kasdien pasivaikščioti bent iki troleibusų stotelės ar parduotuvės.
„Energija nesunaudojama, o įpročiai ir suvokimas apie maistą ir jo kiekį liko panašūs“, – sakė dietologė.
Maisto asortimentas per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė kaip dangus ir žemė, ir dabartinis perteklius, anot jos, sunkiai suvaldomas. „Iškart suvaldyti pertekliaus neišeina, o bėgant metams ir vartojant per daug maisto, kurio atsirado įvairaus ir skanaus, kaupiasi kilogramai“, – teigė gydytoja.
Plonesnė piniginė – storesnis pilvas?
Antsvoris ir nutukimas yra svarbūs, nes labai padidina lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip diabeto, širdies ir kraujagyslių negalavimų ar tam tikrų rūšių vėžio, riziką. Nutukę žmonės neretai turi ir psichologinių sutrikimų. Visuomenei antsvoris ir nutukimas atsiliepia tiesiogiai ir netiesiogiai per sveikatos ir socialinės apsaugos išlaidas.
Nuo 1994 iki 2010 m. vyrų antsvorio paplitimas tarp vyrų padidėjo nuo 47 iki 60 proc., o nutukimo – nuo 10 iki 19 proc. Antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp moterų kiek svyravo, tačiau išlaikė panašų lygį, kaip rodo 2010 m. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenys.
Tyrimo apžvalgoje teigiama, kad Lietuvoje dažniau nutunka „žemesniems socialiniams sluoksniams“ priklausantys gyventojai. Nutukimas gali lemti psichologines problemas ir padidinti socialinę atskirtį, tad prisideda prie uždaro socialinės atskirties rato.
Šviežių daržovių vartojimas laikomas vienu sveikos mitybos pagrindų, todėl neatsitiktinai pasirinktas kaip vienas tyrimo kriterijų. 1996 m. daržoves nuolat valgančių dalis buvo vienodai maža ir tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą, ir tarp turinčių vidurinį ar žemesnį išsilavinimą. Bėgant laikui nuolatinių daržovių valgytojų padaugėjo, bet tarp jų atsirado skirtumų: 2010 m. 30 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų nuolat vartojo šviežias daržoves, o turinčių vidurinį išsilavinimą – dukart mažiau, 16 proc. Panašūs, tačiau kiek mažesni skirtumai išryškėjo ir tarp vyrų.
Gali būti, kad Lietuva panašėja į tokias valstybes kaip JAV, kuriose nutukimo epidemija plinta tarp skurdžiau gyvenančių ir kokybiško maisto neįperkančių žmonių. „Didžiuosiuose prekybos centruose pirkti konservuotas daržoves yra tiesiog keletą kartų pigiau nei šviežias“, – portale „Delfi“ publikuotame komentare rašo JAV doktorantūrą studijavusi Lina Žigelytė. Jos teigimu, taip yra ir Lietuvoje.
„Norint keisti vis prastėjančią sveikatingumo padėtį Lietuvoje būtina kalbėti apie jos santykį su ekonomine nelygybe. Būtent tai visiškai ignoruojama Sveikatingumo metams skirtame priemonių plane. Dabar jis savo logika tiesiog panašus į Marijai Antuanetei priskiriamą patarimą, kurį karalienė ištarė sužinojusi, kad paprasti žmonės nebeturi duonos: „Tegu valgo pyragą“, – rašo L. Žigelytė.
Išties dauguma Sveikatingumo metų priemonių plano punktų yra edukaciniai renginiai arba viešųjų ryšių kampanijos. Kalbos apie kokius nors reguliavimo pokyčius nėra, nebent abejotino efekto idėja „rekomenduoti savivaldybėms taikyti mažesnius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus už sporto sales“. Mokyklų sporto salės, kuriose po pamokų sportuoja daugybė žmonių, ir taip jokių mokesčių nemoka. Apie ką tada kalbama? Sporto klubus, kurie nežinia, ar sumažintų kainas, ar apie sporto arenas, kuriose tautiečiai palavina nebent balso stygas?
Vienas portalo apie maistą ir restoranus Meniu.lt vadovų Artūras Nečejauskas sutinka, kad sveikai maitintis kainuoja daugiau ir laiko, ir pinigų: „Jei klausimas, ar sveikai maitintis apsimoka, atsakymai du. Finansiniu ir laiko požiūriu neapsimoka. Sveikatos ir maitinimosi idėjos atžvilgiu – kito pasirinkimo net nėra.“ Jo nuomone, prekybos centruose šviežumo ir natūralumo reikia ieškoti su žiburiu ir vargu ar tai padaryti pavyks.
„Be abejonės, tradicinę darbo dieną dirbančiam žmogui vakare grįžtant namo nebe turgus galvoje, be to, turgavietės tuo metu jau būna uždarytos, – teigė L. Žigelytė. – Galimybių maitintis sveikiau plėtra negali būti atskirta nuo įstatymais įtvirtintų lankstesnių darbo santykių ir dėmesio vietos bendruomenėms.“
Tačiau J. Dobrovolskienė tvirtino, kad norintys maitintis sveikiau gali sėkmingai apsisukti ir prekybos centre – vengti tam tikrų produktų ir rinktis sveikesnius. Padėtų vien pasirinkimas: kruopų vietoje batono arba vegetariško patiekalo vietoje mėsos.
Įspėjimai ant cukraus pakuočių?
Gyvensenos tyrime po skyrelių apie mitybą ir nutukimą iškart yra skyrelis apie elgesį keliuose: kiek žmonių automobilyje visuomet prisisega diržą arba eidami tamsiu keliu segi atšvaitą. Grafikų kreivės šauna į viršų 2006–2008 m. – tuo laikotarpiu, kai pradėtos masinės socialinės reklamos kampanijos. Sveikatingumo metai galėtų būti prisodrinti socialinės reklamos, kuri priverstų pagalvoti, ar kas antrą dieną keptuvėje spraganti mėsa po dešimties ar dvidešimties metų neprivers kas antrą vakarą matuotis kraujospūdžio. Šis ir su juo susijusios ligos kasmet lemia daugiau mirčių nei incidentai keliuose.
Tačiau mirtys kelyje tam tikru atžvilgiu skaudesnės. Be to, priežastinis ryšys aiškesnis: neprisisegei, bum, lavonas. Priežastį ir padarinį gali ignoruoti tik tie, kuriems ant galvos nutašytas ne vienas kuolas. Socialinė reklama efektą duoda palyginti greitai ir palyginti lengvai. Nukenčia nebent karstų gamintojai, o jie stipriu lobizmu nepasižymi. Be to, jiems būtų sunku rasti mokslininką, kuris sutiktų atlikti tyrimą, prieštaraujantį visuotinai pripažintai tiesai: „neprisisegei, bum, lavonas“. Maisto, tabako, farmacijos ir kitais panašiais atvejais viskas priešingai.
Kiekvienai tiesai apie cukraus žalą gali būti priešpriešinamos dvi tiesos apie tai, kad tiesa apie cukraus žalą yra netiesa. Cukraus žalą padės pamiršti televizoriaus ekrane į jogurtą taškydamiesi bekrintantys vaisiai bei limonado gėrikų šypsenos.
JAV tiriamosios žurnalistikos žurnalas „Mother Jones“ viename iš pernykščių numerių analizuoja aštuntajame dešimtmetyje įvykusį perversmą. Prieš jį Amerikoje cukrus buvo bepelnąs prastą reputaciją, o cukraus gamintojų pardavimas krito 12 proc. JAV cukraus asociacija, pasitelkdama viešųjų ryšių agentūras, samdydama mokslininkus ir įtraukusi maisto gamintojus, įvykdė kampaniją, kurios padarinių likę iki šiol: JAV nesutariama dėl to, kaip cukrus veikia sveikatą. Cukraus asociacijos vadovai 1976 m. gavo viešųjų ryšių pasaulio „Oskarą“ – „Sidabrinį priekalą“ už „viešosios nuomonės nukaldinimą“. Šios kampanijos detales žurnalas narstė iš archyvo gavęs konfidencialius bankrutavusios cukraus gamintojos dokumentus.
Cukraus aosciacijos tikslas buvo nueiti tabako jau pramintu keliu: užtikrinti, kad vyrautų abejonė. Sukurti kritinę masę medžiagos, kuri galėtų būti panaudota, kai tik atsiras koks nors nepalankus tyrimas. Tuo metu JAV nuo 1970 m. suaugusiųjų nutukimo atvejų padaugėjo nuo 15 iki 35,7 proc., o vaikų – nuo 5,5 iki 16,9 proc. Diabetikų JAV patrigubėjo. Sąsajų su cukrumi – patikimų ir gana patikimų – nėra, kaip mojuodami savais tyrimais sakytų gamintojai ir neleistų reguliuotojams riboti cukraus kiekio produktuose ar šių produktų prieinamumo.
Auga storesnė karta
Užsidirbti iš liesos varškės gaminimo ar pardavimo yra sunkiau, nei siūlant keliasdešimt jos gaminių asortimentą. Saldi, puri arba kreminė, sniego baltumo, ilgai nerūgstanti – varškė prekybos centre tampa viskuo, kas ji nėra.
Vaikai, kuriuos J. Dobrovolskienei tenka konsultuoti, arba sutinkami važinėjant bei vedant mokymus vaikų darželiuose ar mokyklose, kartais nebežino, kaip atrodo tikra varškė. Jiems tai yra sūrelis, saldus kremas ar dar kas nors. „Tai tėvų ir auklėjimo problema, jei vaikas nežino, kaip atrodo produktas. Vaikas valgys tai, ką jis valgo šeimoje“, – sakė gydytoja.
Nuo 1991 m. dirbanti dietologė J. Dobrovolskienė teigė, kad jos pacientų ne tik nuolat daugėjo, bet jie ir pastebimai jaunėjo. Anksčiau kreipdavosi 14 ar 15 metų paauglių, o dabar tėvai dėl antsvorio ar nutukimo atveda ir 7 metų vaikų.
