Eurolygoje prasidėjo lemiamų kovų metas. Kurios komandos prasibraus į stipriausių aštuonetą? Ar tarp jų bus Kauno „Žalgiris“?
Dar prieš Naujuosius metus buvo sužaisti pirmi šešioliktuko mačai. Tad dabar jau galima daryti pirmąsias išvadas, kurios komandos turi daugiausia šansų kovoti dėl svarbiausio apdovanojimo.
Iš šešiolikos komandų, suskirstytų į dvi grupes, toliau žengs aštuonios. Pirmosios šešioliktuko rungtynės jau pateikė nemažai staigmenų. E grupėje, kurioje varžosi ir „Žalgiris“, situacija kol kas klostosi taip, kaip buvo galima numatyti, o žvelgiant į F grupės turnyro lentelę padėtis stebina.
Dvi komandos, kurios nustebino labiausiai, yra Sienos „Montepaschi“ bei Vitorijos „Caja Laboral“. Taip, ta pati Sienos komanda, kuri prieš sezoną prarado visus lyderius ir vyriausiąjį trenerį. Ir ta pati „Caja Laboral“, kurią „Žalgiris“ namie sutraiškė 37 taškų skirtumu. Kol kas šios dvi ekipos laimėjo abu šešioliktuko mačus ir turnyro lentelėje atsilieka tik nuo Maskvos srities „Chimki“ komandos, kuri viršūnėje įsitvirtino dėl geresnio taškų santykio.
Pažvelkime į lentelės apačią. Čia randame komandas, kurioms prieš sezoną buvo žadamas finalo ketvertas, – Tel Avivo „Maccabi“ ir Stambulo „Fenerbahçe Ülker“. Žinoma, sužaisti dar tik du mačai iš keturiolikos, tačiau žvaigždžių prigrūstas Stambulo klubas visą sezoną buksuoja taip, lyg į komandą būtų atvykę ne ilgamečiai kitų komandų lyderiai, bet Turkijos lygos vidutiniokų žaidėjai.
Atsižvelgiant į dabartinę perspektyvą ir bendrą komandų formą per visą sezoną, į kitą etapą turėtų išeiti šios ekipos.
E grupė
Maskvos CSKA. Maskviečiai, šiek tiek neužtikrintai pradėję sezoną (slidžios pergalės prieš „Lietuvos rytą“ ir Belgrado „Partizan“ bei triuškinantis pralaimėjimas Barselonoje), kuo toliau, tuo labiau įgauna pagreitį. Po to, kai komandos lyderiai Milošas Teodosićius ir Nenadas Krstićius galų gale rado bendrą kalbą su treneriu Ettore Messina, armijos sporto klubas susigrąžino sau įprastą dominuojančios jėgos vaidmenį. Maskviečių sąskaitoje – jau septynios pergalės iš eilės ir kol kas jokių požymių, kad ši serija nutrūks.
Madrido „Real“. Kol kas „Real“ šešioliktuko varžybose sužaidė su abiem Vokietijos klubais – Berlyno „Alba“ ir Bambergo „Brose Baskets“. Tai tikrai nebuvo tie varžovai, kurie būtų galėję įvertinti tikrąjį karališkojo klubo pajėgumą. Tačiau katino dienos Madrido komandai gali baigtis jau šį penktadienį, nes į Ispanijos sostinę grįžta Joanas Plaza ir iš Kauno atsiveža žaliąją kariuomenę. Tačiau Madrido „Real“ šiemet jau, regis, išsigydė sindromą būti vadinamam favoritu, tačiau baigti kovas Eurolygoje anksti. Finalo ketvertas? Kodėl gi ne.
Kauno „Žalgiris“. Ši ekipa šiemet žaidžia geriausią sezoną nuo šlovingųjų 1999 m. Nors žaidimas ne visada būna toks užtikrintas, kokio norėtų patys žalgiriečiai ir tūkstantinė „Žalgirio“ arenoje susirinkusi minia, kauniečiai turėtų nutraukti ilgus metus besitęsiantį šešioliktuko etapo prakeiksmą ir žengti toliau. Svarbiausi mūšiai laukia Madride ir Maskvoje. Tačiau CSKA kartą jau krito „Žalgiriui“ po kojomis, o „Real“ komanda yra ta, kurią labiausiai nori įveikti vyriausiasis treneris J. Plaza. Kauniečiai ne kartą įrodė, kad gali įveikti bet kur ir bet ką.
Atėnų „Panathinaikos“. Graikai šiemet nebėra tokie, kokie buvo Željko Obradovićiaus laikais. Galbūt jie nevažiuos į Londoną žaisti finalo ketverte. Tačiau jei palygintume Stambulo „Anadolu Efes“, Malagos „Unicają“ ir „Panathinaikos“ galimybes, Argyrio Pedoulakio auklėtiniai turi daugiausia galimybių žengti toliau. Tam yra kelios priežastys. Pirmiausia, ekipos naujokai. Jasonas Kapono tapo tikru galvos skausmu „Žalgiriui“ rungtynėse Atėnuose. Vienas geriausių visų laikų NBA snaiperių jau debiutiniame mače įsmeigė keturis tritaškius ir tapo rezultatyviausiu komandos žaidėju. Kiti naujokai – Marcusas Banksas ir Jamesas Gistas – taip pat gerai žinomi ir pageidaujami visose Eurolygos komandose. O kai traumas iki galo išsilaižys Dimitris Diamantidis ir Sofoklis Schortsianitis, Atėnų klubas taps dar tvirtesniu kumščiu.
F grupė
„FC Regal Barcelona“. Netikėtas kluptelėjimas Chimkuose neturėtų sudaryti klaidingo įspūdžio apie Katalonijos komandą. „Barca“ buvo geriausia pirmojo etapo Eurolygos komanda ir tikrai padarys viską, kad šešioliktukas būtų tik tarpinė stotelė jų šio sezono kelionėje. Geriausiai besiginanti Europos komanda tikrai žengs toliau. Nes Juanas Carlosas Navarro yra tiesiog per didelis talentas, kad leistų sau ir komandos draugams nepereiti antrojo Eurolygos etapo. Prognozė „Barcelonai“ – pirma vieta grupėje ir būkite įsijungę TV ekranus gegužės 10–12 d., nes šiuos vyrukus matysite Londone.
Pirėjo „Olympiacos“. Dar vienas Eurolygos grandas, kuris sezoną pradėjo taip, lyg žaidėjai būtų pirmą kartą pamatę ir vienas kitą, ir krepšinio kamuolį. Tačiau treneris Georgias Bartzokas sugebėjo įteigti savo filosofiją Vassiliui Spanouliui ir kompanijai. „Raudonai balti“ vėl yra vieni pretendentų į čempionų titulą. Nors jų gretose nėra tiek žvaigždžių, kaip kitose ekipose, jau pernai neįvertinti graikai lipo ant aukščiausio apdovanojimų pakylos laiptelio. Tas pats scenarijus gali būti pakartotas ir šiemet.
Maskvos srities „Chimki“. Rimas Kurtinaitis seniai garsėja kaip žmogus, nepripažįstantis jokių autoritetų. Šią savo savybę jis kuo toliau, tuo sėkmingiau diegia žaidėjams. Nors daug kas prieš sezoną abejojo, kad „Chimki“ bus rimta grėsmė Eurolygoje, jie jau pirmajame etape patiesė tiek „Real“, tiek „Panathinaikos“, tiek „Fenerbahçe“. O antrajame – „Barceloną“. Tad nenustebkite, jei geltoni komandos marškinėliai paverstų juos grupės lyderiais. Lyg „Tour de France“.
Tel Avivo „Maccabi“. Kodėl ne „Caja Laboral“ ir ne „Montepaschi“? Dėl paprastos priežasties: pirmieji, nors pakeitus trenerį (vietoj Duško Ivanovićiaus atėjo Žanas Tabakas) rodo kur kas geresnę formą, vis dar yra nenuspėjami ir nestabilūs, o antrieji – pernelyg priklausomi nuo lyderio Bobby Browno. Panaši situacija buvo su „Anadolu Efes“: kol nesustabdomai rungtyniavo Jordanas Farmaras, komanda skynė pergales. Varžovams radus būdų sustabdyti gynėją, kitų kelių ekipa ieškojo labai ilgai. O Sienos komanda, be B. Browno, turi nebent kitą amerikietį Davidą Mossą ir gruziną Viktorą Sanikidzę. Tačiau jie nėra tie žaidėjai, kurie ištemps komandą. O „Maccabi“ tokių žaidėjų turi. Vėl savo žaidimą pastatę ant amerikiečių kortos (jų „Maccabi“ gretose net 6), jie patyrė vos dvi nesėkmes pirmajame etape. Taip, antroji varžybų stadija jiems kol kas vaisių neatnešė, tačiau jei reikėtų lažintis, ar žydai žygiuos toliau, šių eilučių autorius neabejotinai sakytų „taip“.
