Nors buvo teigiama, kad penktas pagal dydį Panevėžys nebegali vadintis didmiesčiu, nes jame nebėra 100 tūkstančių gyventojų, miestas vis dėlto išlaikė metropolio statusą. Pernai gruodį Vyriausybė patvirtino Panevėžio apskrities teritorijos bendrąjį planą, kuriame Panevėžio miestui šis statusas numatytas 20 metų.
Statusas – ne svarbiausia
Panevėžį nuo didmiesčio vardo praradimo išgelbėjo tai, kad šalies teisės aktai neapibrėžia, jog pagrindinis metropolinio centro kriterijus yra gyventojų skaičius. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metų liepos mėnesį čia gyveno tik 98 tūkstančiai 157 gyventojai (2013 metų sausio 1 d. duomenys dar neskelbiami).
Tiek miesto valdžia, tiek verslo bendruomenė teigia, kad svarbiausia – ne statusas, o gyventojų skaičiaus pokyčiai. Jeigu mieste iš tiesų gerokai sumažėjo gyventojų, tai neigiamai atsilieps tokiems jautriems sektoriams kaip sveikatos apsauga, socialinė parama, gatvių tvarkymas ir, žinoma, investicijos.
Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) įspėja ir apie dar vieną pavojų. Jeigu Panevėžyje, palyginti su kitais miestais, neigiamas gyventojų pokytis didesnis, Aukštaitijos sostinė rizikuoja 2014–2020 metais sulaukti mažesnės Europos Sąjungos paramos.
Didmiesčio statusas labiau yra prestižo reikalas, turintis įtakos mažiau svarbioms sferoms. Anksčiau Panevėžiui buvo suteiktas metropolio statusas, bet miestas dėl to nesuklestėjo, nesulaukė daug investuotojų – tik kelias užsienio kapitalo įmones, jame neatsirado daugiau darbo vietų.
Pasak Panevėžio mero Vitalijaus Satkevičiaus, teisės aktai net neapibrėžia, kas yra didmiestis. 100 tūkstančių gyventojų skaičius turi reikšmę tik Rinkimų įstatyme, nes lemia, kiek bus tarybos narių.
Taip pat šis gyventojų skaičius turi įtakos algoms. Jei mieste iš tiesų nebeliko 100 tūkstančių gyventojų, valdininkų atlyginimas turėtų mažėti, o tarybos narių turėtų būti 27, o ne 31.
Kita vertus, miesto valdžia linkusi ginčytis su Statistikos departamentu dėl gyventojų skaičiaus.
V.Satkevičiaus teigimu, Panevėžio savivaldybė teikia paslaugas jos teritorijoje gyvenantiems asmenims, o jų skaičius matyti Gyventojų registre deklaruojant gyvenamąją vietą. Jo duomenys esą rodo, kad miestas turi apie 107 tūkstančius gyventojų.
Remiasi surašymo duomenimis
Lietuvos statistikos departamento duomenų parengimo Panevėžio skyriaus duomenimis, mieste gyventojų gerokai mažėja keleri metai iš eilės.
Pavyzdžiui, 2008 metų sausio 1 dieną čia gyveno 113 tūkstančių 653, o po metų – jau 112 tūkstančių 619 žmonių. 2010 metų sausio 1-ąją miestas turėjo 111 tūkstančių 959, 2011 metų tą pačią dieną – 100 tūkstančių 27 gyventojus.
2012 metų sausio 1 dieną Panevėžyje gyveno 98 tūkstančiai 600 žmonių, o po pusmečio, liepos 1 dieną, jų sumažėjo dar beveik 450.
Statistikos departamentas gyventojų skaičių pateikia pagal jų surašymo duomenis ir atitinkamai perskaičiuoja.
Lietuvos statistikos departamento duomenų parengimo Panevėžio skyriaus vedėjos Julijos Budreikienės teigimu, ši informacija atspindi realesnį gyventojų skaičių nei Migracijos tarnybos.
Pasak vedėjos, prie gyventojų mažėjimo mieste prisidėjo neigiama natūrali kaita (daugiau žmonių mirė nei gimė), migracija – taip pat ne miesto naudai.
2011 metais (2012 m. duomenų dar nėra) gimė 1040, mirė 1225 žmonės. Vien dėl to mieste sumažėjo 185 gyventojais. 2010 metais gimė 988, mirė 1238 žmonės, vadinamasis neigiamas pokytis – 250. 2009 metais dėl nepalankaus gimimo ir mirčių balanso sumažėjo 72 gyventojais. Tais metais gimė 1101, mirė 1173 žmonės.
V.Satkevičius Statistikos departamento 2011 metais atlikto surašymo duomenimis nelinkęs tikėti kaip Šventuoju Raštu. Mero teigimu, dalies gyventojų surašinėtojai tiesiog galėjo nerasti namuose. Jis svarstė, kad dalis panevėžiečių galėjo būti laikinai išvykę ir dėl to oficialiai sumažėjo jų skaičius.
Panevėžys gali ir išlošti
LSA direktoriaus pavaduotojas, patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas teigė, kad Panevėžiui labiau turėtų skaudėti galvą ne dėl to, kad mieste gyvena nebe 100 tūkstančių, o tik 98 tūkstančiai gyventojų, o todėl – kaip jų mažėjimo atžvilgiu miestas atrodo Lietuvos kontekste. Nuo to gali priklausyti, kiek miestas sulauks ES paramos 2014–2020 metais.
Pasak jo, jeigu Panevėžio miesto savivaldybėje gyventojų sumažėtų daugiau nei kitose apskrities savivaldybėse, tikėtina, kad Panevėžio savivaldybės gaunamų iš Europos Sąjungos lėšų sumažėtų.
Kita vertus, jeigu kitų šalies miestų gyventojų sumažėtų daugiau nei Panevėžio, jis gali sulaukti svaresnės paramos.
R.Čapas svarsto, kad tai visai realu, nes pernai Panevėžyje gyvenamąją vietą deklaravo nemažai rajono gyventojų, išsigandusių čia pradėtos vykdyti griežtos socialinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos.
LSA direktoriaus pavaduotojas sakė, kad buvusi Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinę 2014–2020 metų programą, kurioje penki didmiesčiai, tarp jų ir Panevėžys, yra įvardinti kaip atskira finansavimo kryptis. Jis priminė, kad 100 tūkstančių gyventojų skaičius yra tik riba priskiriant savivaldybę konkrečiai įstaigų grupei, nuo kurios priklauso darbo užmokesčio dydis.
Gyventojų mažėjimas – kirtis verslui
Pasak Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) prezidento Sigito Gailiūno, jeigu gyventojų sumažėjimas nėra tik statistinis, o realus, tai neigiamai atsilieps verslui ir investicinei aplinkai.
Jo teigimu, investuotojams svarbu konkurencinga aplinka ir kvalifikuota darbo jėga. Jeigu mieste mažiau gyventojų, vadinasi, ir kvalifikuotos darbo jėgos mažiau.
Kaip žinia, savivaldybės yra finansuojamos pagal gyventojų skaičių. S.Gailiūnas neabejoja, kad tiek sumenkęs finansavimas iš šalies biudžeto, tiek sumažėjusi ES parama atitinkamai sumažintų Panevėžio patrauklumą investuotojų akyse.
Panevėžio PPAR prezidentas apgailestauja, kad miesto valdžia, užuot visą energiją ir laiką skyrusi produktyviam darbui, yra panirusi į politines rietenas. Jo nuomone, nuo politinės aplinkos daug priklauso miesto gerovė.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
