Naujoji valdžia savo pažadą įvykdė: nuo sausio pirmosios minimali alga yra tūkstantis litų. Tačiau ši žinia buvo pasitikta su įtampa. Vieni teigia, kad gerės mažiausiai uždirbančiųjų gyvenimo kokybė ir iš šešėlio bus ištraukta dalis pinigų, mokamų vokeliuose, o kiti tikina, kad prasidės masinė atleidimų banga ir šoktelėjusi infliacija „suvalgys“ tą prieaugį. Kokiomis nuotaikomis naujus metus pasitinka verslas?
Priemonė kelti mokesčius
Naujoji valdžia savo pažadą įvykdė – nuo šių metų sausio pirmosios minimali alga yra 1000 litų. Vyriausybės valdančiosios daugumos nuomone, minimalios algos didinimas buvo būtinas, siekiant naikinti socialinę atskirtį, kuri ypač augo pastaraisiais metais. Už minimalų atlyginimą dirbantis žmogus, atskaičius mokesčius, gaus 824,5 lito per mėnesį.
Anot ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus, minimalios algos didinimas prisidės prie kovos su šešėline ekonomika: bus legalizuota dalis nelegalaus darbo užmokesčio, daugės įmokų į Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondus, padidės socialinės garantijos darbuotojams. Tikimasi, kad dėl minimalios algos didinimo valdžios sektoriaus pajamos į nacionalinį, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų (PSDF) biudžetus padidės apie 187 mln. Lt.
Tačiau Panevėžio verslininkai ir verslo organizacijos minimalios algos didinimą pasitinka su nerimu. Daugelio „Sekundės“ kalbintų verslo atstovų nuomone, metų pradžia persmelkta įtampos, nes padidėja darbo užmokestis, brangsta dyzelinis kuras, elektra. Verslas, siekdamas išlikti rinkoje, bus priverstas priimti vienokius ar kitokius sprendimus, pats paprasčiausias iš jų – atleisti dalį darbuotojų ar sutrumpinti darbo valandas.
Nors iki vasario 1-osios Trišalė taryba turi pateikti siūlymus, kaip apsaugoti nuo galimų pasekmių smulkiojo ir vidutinio verslo įmones, abejojama, ar daug jų pasinaudos šiomis lengvatomis.
Pasak Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus, biurokratinė struktūra bus tokia didelė, kad ne visi pasinaudos galimybe kuriam laikui atidėti tam tikrus mokėjimus.
„Įmonei reikės įrodyti, kad patyrė didžiulių nuostolių dėl minimalios algos pakėlimo ir dėl to gali bankrutuoti. Tačiau tai nėra išeitis. Už kokį nors laikotarpį gal ir kompensuos, bet jeigu verslas neturi pulsavimo, jis vis tiek bankrutuos ar privalės atleisti dalį darbuotojų“, – įsitikinęs V.Matkevičius.
Jo nuomone, pirmiausia reikia sukurti finansavimo mechanizmus, o tik tada paleisti sistemą. Valdžiai svarbiausia buvo įvykdyti rinkimų pažadus, o kaip jie paveiks visą ekonomiką, neįsigilino.
„Ši valdžia prižadėjo, kad naktinių reformų nebus, tačiau minimalios algos padidinimas yra ne kas kitas, kaip priemonė kelti mokesčius. Juk žmogus, gaudamas šimtu litų daugiau, tikrai nepradės geriau dirbti. Iš to ekonominės naudos didelės nebus“, – teigė V.Matkevičius.
Verslas prisitaikys greitai
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus teigimu, problema dėl minimalios algos kėlimo tikrai yra, o koks bus jos mastas, paaiškės netrukus. Didelėms ir stabiliai dirbančioms, pelningoms įmonėms minimalios algos padidinimas daug sunkumų neturėtų sukelti, bet smulkiajam verslui tai gali tapti nepakeliama našta.
„Pasigirsta nuomonių, kad dėl minimalios algos kėlimo yra gerokai sutirštinamos spalvos, bet verslui tai tikrai atsilieps. Verslas nėra valstybinė ar biudžetinė įstaiga, jis prie kiekvienos situacijos prisitaiko žaibiškai ir sprendimai būna greiti, pavyzdžiui, iš trijų žmonių paliks dirbti tik du ar bus trumpinamas darbo laikas“, – mano direktorius.
Jo teigimu, darbo užmokesčio kėlimas turės įtakos ne tik minimalią algą savo darbuotojams mokantiems verslininkams, bet ir kiek didesnę, ypač jeigu ji susieta su minimaliu atlyginimu. Ne paslaptis, kad Panevėžyje kvalifikuoti darbuotojai ir žemesnės grandies specialistai gauna keliais šimtais litų daugiau nei minimali alga, todėl ji turės būti keliama ir kitiems.
„Kaskart keliant minimalią algą iškils problemų, ypač jeigu įmonėje darbuotojų alga priklauso nuo minimalaus užmokesčio. Apskritai šiuos metus verslas pasitiko pesimistiškai. Juk brangsta ir elektra, dyzelinas, vadinasi, brangs ir paslaugos bei prekės“, – teigė V.Matkevičius.
Ekonomikos naikinimas
Panevėžio smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Kazys Grabys įsitikinęs, kad minimalios algos kėlimas yra Lietuvos verslininkų, ypač provincijoje, genocidas. Minimali alga buvo keliama ne kartą, bet neapmokestinamas minimumas per šešerius metus – nė sykio.
„Vienas minimalią algą gaunantis darbuotojas verslininkui kainuoja 1590 litų, jeigu įmonėje dirba dešimt žmonių, ši suma siekia per 16 tūkst. litų. O kur dar kiti mokesčiai, brangstantis kuras, elektra, šiluma? Šešis kartus buvo didinama minimali alga ir nė karto – neapmokestinamas minimumas. Tai yra ekonomikos ir tautos naikinimas“, – tikina K.Grabys.
Panevėžys nėra Vilnius ar Klaipėda, kur aptarnavimo verslas darbo turi ištisus metus. Kavinės ir barai Panevėžyje po švenčių būna tušti, bet algas darbuotojams ir visus mokesčius privalu mokėti, nors klientų ir nėra. K.Grabio teigimu, „Kaziuko kamara“ planuoja iš šešių darbuotojų palikti tik tris, todėl darbo krūvis padidės likusiesiems.
„Pajamų juk daugiau neatsiras, smulkusis verslininkas ir taip vos išsilaiko, o jį iš visų pusių apkrauna mokesčiais. Pamatysime, kokia iš tiesų bus situacija pavasarį, aišku tik viena, kad brangs visa produkcija ir paslaugos, daugės bedarbių“, – teigė Panevėžio smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas.
Imsis drastiškų sprendimų
Daugiausia minimalų atlygį gaunančių darbuotojų – nekvalifikuotos darbo jėgos reikalaujančiose įmonėse. Dembavos medelyno direktorės Vitalijos Kuliešienės teigimu, praėję metai įmonei buvo geri. Tačiau gausiu derliumi pasidžiaugti neleidžia mintys, kaip reikės išgyventi šiemet.
„Kaip bus, taip – nebeturime jėgų kovoti su vėjo malūnais. Pernai derlius buvo geras, bet dėl kylančio darbo užmokesčio turėsime peržiūrėti savo gyvavimo sąlygas ir matydami, kad dirbame nuostolingai, privalėsime daryti drastiškus sprendimus. Gali būti, kad teks mažinti apimtis, atleisti didžiąją dalį darbuotojų ir dirbti kaip ūkininkai“, – niūriomis prognozėmis dalijasi V.Kuliešienė.
Medelyno vadovės teigimu, problemų kyla ne dėl nuolatinių, o laikiniems darbams samdomų darbuotojų, kuriems mokamas minimalus atlygis. Susirasti gerą darbuotoją – itin sunki užduotis. Darbo užmokestis sudaro 60–70 proc. visos obuolių kainos. Šios didinti negalima, nes obuolių tada paprasčiausiai niekas nepirks.
„Žmonės dirba tiek, kiek dirba, darbo našumas pakilus minimaliai algai tikrai nepadidės. Viskas brangsta, o obuolių kaina per dešimt metų nekilo. Didinti negalime, nes niekas nebepirks lietuviškų vaisių. Lenkai gali pasiūlyti daug pigesnės produkcijos, nes jų šalyje PVM tik 5 proc.
Pas mus PVM per didelis, turint omenyje, kad obuolių auginimo verslas pagrįstas rankų darbu. Kasmet prašome PVM atidėti, todėl jo nesusigrąžiname. Užburtas ratas, lauksime pavasario ir žiūrėsime, kokių sprendimų teks imtis“, – kalbėjo V.Kuliešienė.
Nepagrįsta baimė
Panevėžio profesinių sąjungų koordinacinės tarybos pirmininkės Birutės Čepienės teigimu, minimalios algos didinimas sukėlė nemažai baimės ir įtampos, tačiau tai padaryti buvo privalu. Darbuotojui, gaunančiam minimalią algą, pragyventi praktiškai neįmanoma. Dirbantis žmogus ne savo noru tampa socialinių pašalpų gavėju ir valstybės išlaikytiniu. Net ir šimtas litų yra svarbi šeimos biudžeto dalis, ypač kai viskas brangsta.
„Sakoma, kad žmogui niekada nėra gana, tačiau pragyventi už minimalią algą labai sunku, juk beveik ją visą suvalgo įvairūs mokesčiai.
Todėl net ir šimtas litų yra nemaži pinigai“, – mano B.Čepienė.
Kaskart, kai didinama minimali alga, pasigirsta kalbų, kad prasidės masinė atleidimų banga, didžiulė infliacija, tačiau iki šiol tokia baimė nepasitvirtino. Pavyzdžiui, 1996-aisiais minimali alga pašoko nuo 180 iki 300 litų, o 2007-aisiais – nuo 550 iki 700 litų. Ekonomika nesugriuvo, atvirkščiai – sparčiai kilo, darbo našumas didėjo.
„Reikia tikėtis teigiamų rezultatų, pirmieji žingsniai visada atrodo pavojingi. Tik kol nepabandėm, atrodo baisu“, – įsitikinusi B.Čepienė.
Jos teigimu, rengiamos priemonės, padėsiančios įmonėms susidoroti su minimalios algos kėlimo iššūkiais, tačiau neatmetama galimybė, kad gali padidėti jaunų žmonių emigracija. To priežastis – konkurencija: nekvalifikuotų darbuotojų alga mažai kuo skirsis nuo kvalifikuotų, todėl šie darbdavių pradės reikalauti didesnio atlygio, o jo negavę pasirinks emigraciją.
„Pakėlus minimalią algą iki tūkstančio litų, kvalifikuotų darbuotojų atlygis mažai kuo skirsis nuo nekvalifikuotų. Ateityje daugelis iš jų nesutiks dirbti už tokį mažą atlygį, todėl gali prasidėti emigracija į kitus miestus ar užsienį. Gali atsirasti ir kitų problemų: žmonės dirbs ne visą darbo dieną ar bus supaprastintos sąlygos juos atleisti“, – mano B.Čepienė.
______________________________________
Minimalios algos didinimas – ne pagrindas bankrotui
Romas Lazutka
Ekonomistas
Padidinus minimalią algą, verslininkas nebūtinai turi bankrutuoti. Jis gali sąnaudas įtraukti į kainą – pabranginti savo prekes ar paslaugas. Ar iškart vartotojai nusisuks nuo pabrangusių prekių ir paslaugų, priklauso nuo to, koks tai verslas, kokią dalį sąnaudų sudaro atlyginimai. Jeigu minimali alga didės 15 proc., o tokį atlyginimą įmonėje uždirba penktadalis darbuotojų, tada didelės įtakos prekių kainai nebus. Tai vienas iš būdų susitvarkyti su išaugusiomis sąnaudomis. Yra įmonių, kurių pelnas didesnis, yra tokių, kurių mažesnis. Tad poveikis nebūtų visiems vienodas.
Trečias būdas – įmonės gali šias išaugusias sąnaudas perskirstyti savo viduje.
Ekonomika auga, kainos auga. Tiesiog galima pristabdyti algų didinimą daugiau uždirbantiems darbuotojams, o tas lėšas skirti minimaliai algai didinti. Abejoju, ar padidinus minimalią algą labai pakis vartojimas. Žmonės, kuriems išaugs ta minimali alga, neims taupyti pinigų, nes iš tokio atlyginimo sunkiai įmanoma pragyventi.
Mūsų vidaus vartojimas labai menkas. Net ir tie, kurių pajamos yra didesnės, nepasitiki ateitimi, taupo. Indėliai bankuose didėja, o vartojimas sparčiai neauga. Mūsų ekonomika iš esmės kyla dėl eksporto.
Pavyzdžiui, kirpykla turi padidinti algas darbuotojams, taigi ji padidins paslaugos kainą, o jeigu žmonės daugiau uždirba, jie galės tą paslaugą brangiau nupirkti. Skirti minimaliai algai didinti pinigai ateina į rinką, jie reikalingi prekėms ir paslaugoms pirkti.
Prekių ir paslaugų paklausa išaugs, tad nelogiška sakyti, kad dėl to didės nedarbas. Išaugus paklausai verslui kaip tik bus galimybė išsaugoti darbuotojus.
Abejoju, kad minimalios algos didinimas turės įtakos eksportuojančioms įmonėms, nes minimalią algą jose turėtų gauti labai nedaug žmonių.
Minimalią algą uždirbančiųjų pramonės įmonėse, kurios gamina eksportui, nėra daug. Įmonės konkuruoja ne tik pigumu, bet ir kokybe, prekės ženklo žinomumu.
Jeigu įmonė investuoja į naujas technologijas ir gamina galutinį kokybišką produktą, pavyzdžiui, perdirba medieną, tai padidėja kapitalo sąnaudos, o darbo išlaidų dalis sumažėja.
Nereikėtų manyti, kad ilgai gyvensime iš verslo, kuriame dirba minimalią algą gaunantys nekvalifikuoti darbininkai.
______________________________________
Lina DRANSEIKAITĖ, Sekunde.lt
