Ant bankroto slenksčio praėjusiais metais balansavusios Graikijos obligacijos galėjo duoti solidžią investicijų grąžą. Nors realybėje tiek uždirbti būtų buvę gana sunku.
Pasirodo, viena geresnių investicijų praėjusiais metais buvo Graikijos valstybės obligacijos. Nors daugelis analitikų šiai šaliai, kurios skola sudarė per 170 proc. bendrojo vidaus produkto, prognozavo bankrotą ir neišvengiamą pasitraukimą iš euro zonos, taip neįvyko. Priešingai, didžiosios euro zonos narės toliau pažadėjo teikti paramą Graikijai, o Europos centrinis bankas patikino ketinantis imtis bet kokių priemonių, kurių prireiks eurui išsaugoti. Atrodo, kad visa tai nuramino finansų rinkas, sumažino šios valstybės riziką ir padidino jos obligacijų kainą.
Banko „Bank of America“ investicijų padalinio „Merrill Lynch“ duomenys rodo, kad 10 metų trukmės Graikijos obligacijų pajamingumas praėjusių metų gruodžio pabaigoje siekė kiek daugiau negu 11 proc. 2012 m. kovo pradžioje, kai buvo pasiektas susitarimas dėl dalinio valstybės skolos restruktūrizavimo, 10 metų trukmės Graikijos obligacijų pajamingumas siekė 44 proc. Tai reiškia, kad per paskutinius devynis praėjusių metų mėnesius šios šalies obligacijų kaina rinkoje gerokai išaugo, dėl šio kainų skirtumo buvo galimas 80 proc. investicijų pelningumas.
Vis dėlto tuo pasinaudojusių investuotojų galėjo būti vienetai, jiems greičiausiai pavyko investuoti tik palyginti nedideles sumas. 2012 m. pradžioje prekyba antrinėje rinkoje Graikijos obligacijomis beveik nevyko, o mėnesio apyvarta sudarė kelis milijonus eurų. Be to, dėl dalinio Graikijos valstybės skolos restruktūrizavimo ir kalbų apie jos pasitraukimą iš euro zonos reikėjo turėti užtektinai drąsos ryžtis toliau investuoti į šios valstybės skolą.
Graikijos situacija šiandien skiriasi: ji yra užsitikrinusi didžiųjų euro zonos narių paramą artimiausiems metams, net reitingų agentūros pagerino šios valstybės reitingus (nors jie ir nesiekia investicinio lygmens).
Tačiau šios valstybės obligacijos išlieka viena rizikingesnių investicijų, daugiausia įtakos šiuo metu tam turi politiniai procesai šalyje ir ne itin stabilios trijų partijų sudarytos valdančiosios koalicijos. Jeigu ji subyrėtų, naujai suformuota Graikijos vyriausybė gali nepritarti ankstesniems susitarimams su užsienio paramos teikėjais. Tokiu atveju ji netektų finansinės paramos, klausimas dėl jos pasitraukimo iš euro zonos vėl būdų linksniuojamas daugelio analitikų komentaruose.
