Valstybės įstaigos ir įmonės atsisakiusios popierinių dokumentų per metus sutaupytų ne vieną dešimtį milijonų litų. Šiemet to visiškai padaryti nepavyks, tačiau popieriaus nykimo tendencija tęsis.
Populiarėjant elektroniniams įrenginiams popieriaus poreikis mažės. Šiemet nebeliks popierinių „Valstybės žinių“, baigia išnykti popierinės pajamų deklaracijos, gydytojai išrašo elektroninius nedarbingumo pažymėjimus. Atrodo, kad sunkiausia be popieriaus būtų gyventi politikams.
Daugiausia jo sunaudojančia valdžios institucija galima tituluoti Seimą. Centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenimis, praėjusių metų pradžioje Seimo kanceliarija per trejus metus numatė įsigyti 27,9 tūkst. pakų popieriaus. 2012 m. parlamentas sunaudojo iš viso 18 tonų popieriaus – 2 tonomis mažiau nei 2011-aisiais.
Popierius į Seimą keliauja ir krovininėmis transporto priemonėmis. Pavyzdžiui, praėjusių metų pavasarį į parlamentą buvo atvežta Visagino atominės elektrinės koncesijos sutartis ir su ja susijęs dokumentų paketas. 143 atspausdintos bylos buvo sukrautos į 200 dėžių ir svėrė beveik 200 kilogramų.
Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis IQ sako, kad idealiu atveju visos valstybės institucijos elektroniniais dokumentais galėtų pradėti keistis 2014–2015 m. Tačiau tam dar reikia sukurti specialią centralizuotą sistemą. Su tuo susijusius siūlymus Vyriausiojo archyvaro tarnyba Vyriausybei turi pateikti iki liepos.
Remiantis prieš 4–5 metus atliktais skaičiavimais, valstybės institucijoms pradėjus rengti elektroninius dokumentus ir jais keistis, per metus būtų galima sutaupyti 40–60 mln. litų. Tačiau tokie skaičiavimai, anot R. Kraujelio, yra teoriniai. Mat kol kas neaišku, kiek atsieitų sukurti centralizuotą sistemą ir ją pradėti naudoti, per kiek laiko ji atsipirktų.
Kūrė sau, bet duoda ir kitiems
Nors centralizuotą elektroninių dokumentų sistemą kurti tik planuojama, kai kurios institucijos iniciatyvos imasi pačios. Pavyzdžiui, Registrų centas sukūrė ir neseniai pristatė virtualiojo adreso paslaugą. Ši naujovė padidina elektroninio susirašinėjimo saugumą ir leidžia vartotojams sutaupyti lėšų, kurios būtų skiriamos pašto išlaidoms.
Skirtingai nei elektroniniame pašte, virtualiojo adreso dėžutės adresą sudaro ne vartotojo pasirinktas vardas, o jo valdomo pastato ar patalpos adresas. Ši paslauga, anot Registrų centro, gali būti pritaikyta oficialiai susirašinėti su verslo subjektais ir institucijomis. Paslaugos vartotojo sąsajoje įdiegti dokumentų elektroninio pasirašymo įrankiai.
Teigiama, kad virtualiojo adreso paslauga yra saugesnė už elektroninį paštą, kuris ne visuomet tinka oficialiai ir komercinę paslaptį sudarančiai informacijai siųsti. Iš vienos virtualiojo adreso dėžutės į kitą siunčiami pranešimai ir dokumentai niekur „nekeliauja“ – jie lieka Registrų centro serveriuose. Saugesnis ir vartotojų prisijungimas prie virtualiojo adreso dėžutės. Jie identifikuojami elektroninės bankininkystės priemonėmis arba elektroniniu parašu.
Virtualiojo adreso paslaugą Registrų centras kūrė savo reikmėms, siekdamas sumažinti 250 tūkst. litų kasmet viršijančias sąnaudas biuro popieriui ir pašto paslaugoms. Pastebėjus didelį verslo ir valstybės institucijų susidomėjimą nuspręsta paslaugą neatlygintinai pasiūlyti visiems jos pageidaujantiems.
Šią paslaugą sėkmingai išbandė keli teismai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kuriai būtent šiuo būdu Registrų centras perdavė kelis tūkstančius dokumentų. Iš verslo atstovų šią paslaugą pirmasis išbandė „Nordea Bank Lietuva“.
ES rodo į viešuosius pirkimus
Į elektroninę erdvę ateityje turėtų būti perkeltos ir visos viešojo pirkimo procedūros. Tai padaryti valstybes nares ragina Europos Komisija (EK), skaičiuojanti, kad visoje Bendrijoje per metus tai padėtų sutaupyti apie 100 mlrd. eurų – už tokią sumą būtų galima pastatyti 150 didelių ligoninių.
Savo dokumentuose EK nurodo, kad itin daug žadanti sritis – sąskaitų faktūrų išrašymas elektroniniu būdu. EK ragina, kad būtent šis būdas dominuotų 2020 m. Taip viešieji pirkimai taptų efektyvesni, pigiau kainuotų tiek pirkėjams, tiek pardavėjams, tiek mokesčių mokėtojams. Be to, sumažėtų vėluojančių mokėjimų skaičius.
Į elektroninę erdvę ateityje turėtų būti perkeltos ir visos viešojo pirkimo procedūros. Tai padaryti valstybes nares ragina EK, skaičiuojanti, kad visoje Bendrijoje per metus tai padėtų sutaupyti apie 100 mlrd. eurų
Mūsų šalies Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas anksčiau IQ yra sakęs, kad Lietuvoje 80 proc. visų viešųjų pirkimų vyksta elektroniniu būdu – virtualioje erdvėje pateikiami pasiūlymai, „atplėšiami vokai“. Tiesa, elektroninės sąskaitos faktūros – dar tik planuose.
„Mes judame į priekį. Europos atžvilgiu atrodome labai gerai“, – sakė Ž. Plytnikas. Anot jo, norima, kad visos procedūros vyktų elektroniniu būdu. Tačiau tam būtina patobulinti sistemą. Ž. Plytnikas vylėsi, kad ji bus atnaujinta iki 2015-ųjų.
Estijos pavyzdys
Baltijos valstybių pirmūnė Estija, save vadinanti „e. Estonia“, didžiuojasi esanti viena labiausiai pažengusių elektroninių visuomenių pasaulyje. Estijos ministrų kabinetas posėdžiauja nenaudodamas popierinių dokumentų – visi jie yra elektroninėje erdvėje.
E. paslaugos jau tapo rutina ir paprastiems šalies gyventojams: e. rinkimai, e. mokesčiai, e. policija, e. sveikatos priežiūra, e. bankininkystė, e. mokykla, kaip teigiama interneto svetainėje Estonia.eu.
Nuo 2005-ųjų estai turi galimybę rinkimuose balsuoti internetu. Per 2011 m. vykusius parlamento rinkimus savo valią elektroninėje balsavimo sistemoje pareiškė 140 846 rinkėjai (24,3 proc. visų balsavusių). Lietuvos politikai dar blaškosi, leisti gyventojams balsuoti internetu ar ne.
Informacinės technologijos nuo 2010 m. naudojamos ir Estijos sveikatos apsaugos sistemoje. Pas gydytoją apsilankę pacientai gauna ne popierinį, o elektroninį receptą. Visi receptai siunčiami į centralizuotą duomenų bazę – būtent iš jos gydytojų nurodymus gauna vaistininkai. Taip ne tik sutaupoma lėšų popieriui, bet ir nebeliko tikimybės, kad pacientas pames receptą arba vaistininkas neįskaitys, ką parašė gydytojas.
