Net trečdaliui vienos unikaliausių Panevėžio vietų – su retų augalų salelėmis ir tyvuliuojančiais tvenkiniais Gamtos mokyklos kiemo gresia tapti uždara privačia teritorija. Pusantro hektaro brangaus sklypo Savivaldybė rengiasi atiduoti šioje vietoje tarpukariu vilą pasistačiusio advokato JAV gyvenančiai anūkei. Kodėl tokiems užmojams veto paskelbė paveldosaugininkai?
Teises pareiškė anūkė
Net trečdalis vienos vaizdingiausių ir unikaliausių Panevėžio vietų – medžiais apaugusio, su retų augalų salelėmis ir tyvuliuojančiais tvenkiniais Gamtos mokyklos kiemo gresia tapti prašalaičiui uždara privačia teritorija.
Į Kultūros paveldo objektų registrą įrašytos švietimo įstaigos Rožyno pakraštyje 4 ha teritorija gali sumažėti net 1,5 ha. Tiek Savivaldybė rengiasi atiduoti šioje vietoje tarpukariu vilą pasistačiusio advokato Č.Petraškevičiaus turtą norinčiai susigrąžinti JAV gyvenančiai anūkei Mildai Gutauskas-Šimaitis.
Savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Daiva Svirelienė tvirtina, jog atsižvelgti į paveldėtojos interesus įpareigojo Vyriausiasis administracinis teismas.
Pasak teisininkės, advokato giminaičiai pretendavo į kur kas didesnį turtą – ne tik žemę, bet ir į patį mokyklos pastatą, laikomą vienu įdomiausių Panevėžio medinės architektūros statinių.
Advokato vasarvietė
Sodyba, kurioje dabar veikia Gamtos mokykla, tarpukariu buvusi advokato Č.Petraškevičiaus šeimos vasarvietė. Sodų g. gyvenę Petraškevičiai kasmet prasidėjus vasarai į kelis vežimus susikraudavo mantą ir išvažiuodavo į tuomet užmiestyje buvusią sodybą. Iki šių dienų nėra išlikusio tik vieno jos pastato – klojimo. Manoma, kad šis sunyko karo metais.
Pasakojama, kad advokato žmona buvo išsilavinusi moteris ir, vykstant gyvenamojo namo statybai, pagal savo skonį ir įgeidžius kūrė eksterjerą ir interjerą.
Sodyboje lankydavosi daug įžymių svečių, vykdavo kultūriniai renginiai, buvo įrengti teniso kortai, kitos sportui skirtos aikštelės. Č.Petraškevičius 1941-aisiais pakliuvo į avariją. Jo vairuojamo motociklo susidūrimas su arklių traukiamu vežimu buvo lemtingas. Po kelių dienų sodybos šeimininkas mirė namuose – avarijoje stuburą susižeidusiam ir diabetu sirgusiam teisininkui gydytojai niekuo nebegalėjo padėti.
Karo metu sodyboje apsigyveno vokiečių kareiviai. Petraškevičiams teko glaustis pagalbiniame pastate.
Traukiantis vokiečių kariuomenei, Č.Petraškevičiaus žmona su vaikais pasitraukė į Vokietiją, vėliau – į JAV.
Karo metais sodyboje veikė Panevėžio mergaičių gimnazijos klasės, nes mokyklos patalpose tuomet buvo pritaikytos ligoninės reikmėms. Vėliau sodyba nacionalizuota.
Po linkėjimų – bylinėjimasis
1998-aisiais pirmą kartą buvusius namus aplankiusi advokato dukra Ona Petraškevičiūtė-Gutauskas Gamtos mokyklos svečių knygoje įrašė: „Labai miela buvo pamatyti gimtuosius namus po 50-ies metų. Taip gražiai yra prižiūrima, smagu, kad vaikai gamta ir gyvulėliais, ir paukšteliais domisi ir džiaugiasi. Gyvuokite ilgai!“.
O netrukus paveldėtoja pradėjo bylinėtis dėl sodybos – pastatų ir per 20 ha žemės – susigrąžinimo. O.Petraškevičiūtei-Gutauskas nebesulaukė teismų pabaigos. Jos pradėtą darbą pratęsė anūkė Milda Gutauskas-Šimaitis.
Paveldėtojos interesus teismai patenkino tik iš dalies. Pastatus paliko visuomenės poreikiams – nuo 1966-ųjų čia veikiančiai Gamtos mokyklai. Dalis žemės advokato giminaičiams grąžinta kitoje vietoje. Tačiau šie mano, kad į gamtos paslaptis besigilinančių vaikų traukos centru virtusiai, mini zoologijos sodą išlaikančiai švietimo įstaigai 4 ha yra per daug, ir kreipėsi į teismą prašydami jiems atriekti bent 1,5 ha jos teritorijos.
Šį kartą teismai nusprendė tenkinti paveldėtojos interesus. Tokį sprendimą paskelbė advokato anūkės ir Savivaldybės ginčą nagrinėję net trijų instancijų teismai.
Paskutinį – galutinį ir neskundžiamą – žodį liepą tarė Vyriausiasis administracinis teismas.
„Savivaldybė skundė žemesnės instancijos teismų sprendimus. Dabar nebėra kur trauktis. Turime parengti teritorijos detalųjį planą ir jame numatyti dalį žemės paveldėtojams“, – „Sekundei“ teigė D.Svirelienė.
Natūrali pieva – šiukšlynas
Teismuose atstovavusi JAV gyvenančios M.Gutaustas-Šimaitis įgaliotinė kaunietė Nijolė Stanevičienė neslepia nepasitenkinimo ilgai užtrukusiu ir ne taip, kaip tikėjosi, pasibaigusiu bylinėjimusi. Jos nuomone, už pastatus sumokėta kompensacija – juokingai maža.
„Net Panevėžyje už 260 tūkst. Lt ne kiekvieną butą nupirksi. O čia už visus pastatus tik tiek sumokėjo. O.Petraškevičiūtė buvo labai nusivylusi“, – stebisi N.Stanevičienė.
Ji sutinka, kad nukritus raudonajai uždangai gimtąją sodybą aplankiusi advokato dukra neslėpė džiaugsmo dėl joje įsikūrusios švietimo įstaigos. Ji paveldėtojams tapo savotišku garantu, kad sodybos neišpustys vagys. Ilgapirščių jie baiminosi, kai sovietmečiu nuo Č.Petraškevičiaus kapo senosiose miesto kapinėse buvo nušvilptas paminklas.
Paveldėtojos įgaliotinę stebina ir tai, kad Savivaldybė neskuba vykdyti paskutinio teismo sprendimo ir nuo vasaros dar nepradėjo rengti grąžintino sklypo detaliojo plano.
„Teismams Gamtos mokykla rašydavo nesąmones, kad vaikai, kurie nelanko mokyklų, ateina pas juos. Tegul nekalba nesąmonių – vaikai iš degradavusių šeimų, kurie bėga iš pamokų, neateis ir į Gamtos mokyklą. Daržus užsisėjo burokėliais, gėlytėmis, o žmogui žemės negrąžina. Tų 4 ha ji neapžioja, pasižiūrėkite, koks ten šiukšlynas. Tik aiškina, kad natūrali gamta vidury miesto. Ką jie čia pasakoja. Tegul atiduoda mums 1,5 ha ir išsiskirsim gražiuoju“, – piktinosi N.Stanevičienė.
Ji įtaria, kad sodybą norima išlaikyti ne visuomenės poreikiams, o kažkam turint kėslų ateityje privatizuoti.
„Net neabejoju, kad kai viskas nurims, šitaip ir atsitiks“, – nuogąstauja N.Stanevičienė.
Teismo neįtikino
Gamtos mokykla neslepia nuoskaudos dėl gresiančio teritorijos apkarpymo. Už tai, kad įstaigos sklypas nebūtų padalytas, jos buvę ir esami mokiniai net surinko kelis šimtus panevėžiečių parašų ir įteikė pirmosios instancijos Panevėžio apylinkės teismui. Jaunimo triūsas buvo veltui – teismai į tokią proceso dalyvių iniciatyvą neatsižvelgia.
„Gamtos mokyklą supantis sklypas biologiniu požiūriu yra didžiulė vertybė. Pusė jo užimančios rankomis šienaujamos pievos yra pati geriausia vieta klestėti biologinei įvairovei miesto sąlygomis. Panevėžyje tai yra unikalus gamtos kampelis“, – tvirtino mokyklos direktorė Regina Kliminskienė.
Anot jos, mokyklos teritorijoje veši net augalai, įtraukti į raudonųjų lapų leidinį. Jame registruojami pretendentai į raudonąją knygą.
Vienoje sklypo pusėje susiformavęs peizažinis parkas su tvenkiniais.
Mokykla turi apie 50-ies rūšių gyvūnų zoologinę kolekciją, registruotą Aplinkos ministerijos duomenų bazėje.
Anot R.Kliminskienės, erdvės reikia ne tik išlaikyti gyvūnams, bet ir užauginti jiems pašaro žiemai.
Direktorės teigimu, užsiėmimus Gamtos mokykloje per mokslo metus nuolat lanko 375 mokiniai, dar 12-os ikimokyklinių įstaigų auklėtiniai jos lysvėse mokosi daržininkystės paslapčių.
R.Kliminskienė apgailestauja, kad į šiuos argumentus teismas neatsižvelgė ir unikalų gamtos kampelį grąžinus paveldėtojams retų augalų pievoje ateityje gali prasidėti statybos.
„Negi neįmanoma žemės grąžinti kitoje vietoje? Atrodo, kad privatūs interesai aukščiau visuomeninių“, – svarsto direktorė.
Skaito nevienodai
Į Kultūros vertybių registrą 2008-aisiais įrašytas tik Gamtos mokyklos pagrindinis pastatas – savitos architektūros medinė pilaitė. Teigiama, kad tai vienintelis Lietuvoje aptiktas dviejų aukštų su mansarda ir bokštu medinis pastatas.
Savivaldybės paveldosaugininkai nemato kliūčių dalį jį supančio sklypo atiduoti paveldėtojams.
„Teritorija gali būti ir mažesnė. Nuo to statinio vertingos savybės nesumažės“, – teigia Kultūros paveldo skyriaus vedėja Loreta Paškevičienė.
Tačiau aukščiau už Savivaldybės paveldosaugininkus stovintis Kultūros paveldo departamentas pareiškė nesutiksiantis su sklypo dalybomis.
Detalųjį planą norinčiai rengti Savivaldybei departamentas atsisakė išduoti sąlygų sąvadą.
Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas tvirtina, jog Savivaldybė be reikalo užsimojo tenkinti žemės paveldėtojų įgeidžius atgauti dalį buvusios sodybos.
„Vyriausiasis administracinis teismas neįpareigojo atskirti būtent šitos teritorijos dalį. Paveldėtojams grąžinamas sklypas nebūtinai turi būti mokyklos teritorijoje. Reikia skaityti teismo sprendimą“, – pareiškė A.Umbrasas.
Statybų neleis
Jei vis dėlto Savivaldybė, apėjusi departamentą, advokato giminaičiams atriektų dalį Gamtos mokyklos teritorijos, A.Umbrasas perspėja nesutiksiantis, kad kultūros paveldu pripažintos Gamtos mokyklos pašonėje prasidėtų statybos.
Paveldosaugininkas abejoja, kad tokia perspektyva tenkintų turtą susigrąžinusius žemės savininkus.
„Panevėžys neturi strategijos kultūros paveldo klausimais, todėl kiekvienas su tuo susijęs sprendimas yra atsitiktinis ir dažnai netenkinantis viešųjų poreikių“, – mano A.Umbrasas.
Motyvuodami, kad aukoti visuomenės interesus verčia teismas, Panevėžio valdininkai neketina paklusti Kultūros paveldo departamentui.
Savivaldybės architektas Saulius Matulis aiškina, kad detalųjį planą leis rengti ir be paveldosaugininkų palaiminimo.
„Jei A.Umbrasas nederins ir parengto plano, vėl prasidės teismai“, – mano architektas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
