-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio gamtos mokyklos teritorijoje bus statomi visuomeninės ir gyvenamosios paskirties namai. Daugiau kaip trečdalio teritorijos neteksianti mokykla prašo nesikėsinti bent į žemės lopinį, kuriame vaikai praeina daržininkystės pradžiamokslį.
Už Gamtos mokyklą mūrų stoja ir vietos gyventojai. Asociacija Gamtininkų vietos bendruomenė
Panevėžio savivaldybei įteikė prašymą susilaikyti nuo veiksmų, kurie pažeistų Gamtos mokyklos ir bendruomenės interesus, teisę į harmoningą ir sveiką aplinką.
Miesto Savivaldybės vyriausiasis architektas Saulius Matulis aiškina, kad žemę natūra Gamtos mokyklos teritorijoje atsiėmusiems asmenims stengtasi formuoti sklypus taip, kad būtų išlaikytas įstaigos sklypo vientisumas, kitaip sakant, kad jis nebūtų panašus į zigzagą.
„Planavimo procesas dar nebaigtas. Apsvarstysime visus gautus pasiūlymus ir pastabas. Viena aišku, kad 1,5 ha plotą vis tiek teks grąžinti paveldėtojams. Mūsų tikslas – tai padaryti kuo mažiau sudarkant Gamtos mokyklos teritoriją. Tad reikia rinktis, ar aukoti daržą, ar mokyklos teritoriją. Kažin ar ji patiktų vingiuota, išraityta“, – „Sekundei“ teigė architektas.
Gamtos mokyklos direktoriaus pavaduotoja Virginija Kuzmienė sako, kad daržas mokyklai yra gyvybiškai svarbus. Jos tvirtinimu, sklypas privatininkams gyvenamųjų namų statybai gali būti formuojamas kitoje teritorijos dalyje.
Grąžinti savininkams privertė teismai
Panevėžio savivaldybė pralaimėjo kelerius metus trukusius teismus su dabartinės Smėlynės gatvės gale, nuostabiame gamtos kampelyje, tarpukariu vilą pasistačiusio advokato Č. Petraškevičiaus giminaičiais dėl žemės grąžinimo natūra.
Advokatui dabartiniame Rožyne priklausiusio nekilnojamojo turto paveldėtoja JAV gyvenanti Milda Gutauskas-Šimaitis pasiekė, kad iš 4 hektarų Gamtos mokyklos ploto jiems būtų atrėžta 1,5 hektaro.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad žemesni teismai, kurių sprendimus skundė Savivaldybė, buvo teisūs, konstatavę, jog Gamtos mokykla tik dalį sklypo naudoja pagal paskirtį, t. y. vaikų ir visuomenės švietimo reikmėms, laukinės augmenijos natūralių buveinių bei retų ir nykstančių augalų rūšių apsaugai, gyvūnų globai. Kita teritorijos dalis detaliuoju planu gali būti suplanuota ir grąžinta paveldėtojams natūra.
Taigi Panevėžio savivaldybė teismo buvo įpareigota parengti iki šiol Gamtos mokyklai priklausiusios teritorijos detalųjį planą, jame nurodyti paveldėtojams grąžintinus žemės sklypus.
Teismas nenurodė, kur konkrečiai 4 hektarų plote turi būti formuojami grąžinami sklypai.
Savivaldybė su velionio advokato giminėmis sulygo dėl dviejų sklypų, kurių bendras plotas 1,5 ha, suformavimo vietos.
Viename iš jų, nuo Smėlynės gatvės pusės, savininkai galės statyti visuomeninės paskirties pastatus, o kitas, esantis toliau nuo gatvės, skirtas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai.
Advokato giminės pretendavo ne tik į žemę, bet ir į mokyklos pastatą, kuris laikomas vienu gražiausių Panevėžio medinės architektūros statinių, tačiau jiems nebuvo leista jo atsiimti, o išmokėta piniginė kompensacija.
Mokykla užprotestavo
Gamtos mokykla, sužinojusi, kad iš jos atimamas daugiau kaip pusę hektaro užimantis daržas, užprotestavo.
V. Kuzmienės teigimu, daržas naudojamas zoologinei kolekcijai (gyvūnams) išlaikyti ir edukacijai. Gyvūnams darže išauginama apie toną daržovių. Be to, sėjama daug prieskoninių augalų, gėlių, pastatytas šiltnamis, bičių avilys su bičių šeima, projektui „Lietuvos tūkstantmečio ąžuoliukas“ auginami sodinukai, įgyvendinamas dendrologinis projektas „Lietuvos medžiai“.
Pasak pavaduotojos, svarbiausia, kad daugiabučiuose augantys vaikai čia turi galimybę sužinoti ir pamatyti, kaip sėjami ir auginami augalai, jie mokomi, kaip juos prižiūrėti.
Daržininkavimo patirtis esą skleidžiama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje dalyvaujant tarptautiniame projekte „Baltijos regiono gamtos mokyklų tinklas“. Šiais metais Panevėžio gamtos mokykla taps projekto dalyvių susibūrimo vieta. Taigi praradusi daržą įstaiga labai nukentėtų.
V. Kuzmienė Savivaldybei priminė, kad ir ji pati į daržą yra investavusi 6000 litų, šie pinigai buvo panaudoti dirvožemio tyrimams.
Nesutiko su sklypo padalijimu
Gamtos mokyklos pagrindinis pastatas, kuriame ji įkurta nuo 1966 metų, į Kultūros vertybių registrą įrašytas 2008-aisiais.
Panevėžio savivaldybės paveldosaugininkai neprieštaravo, kad dalis Gamtos mokyklai priklausančio sklypo būtų atiduota privatiems asmenims. Tačiau pernai Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyrius pareiškė, kad nesutiks su sklypo padalijimu.
Šio skyriaus vadovas Arūnas Umbrasas tuomet kritikavo Panevėžio savivaldybę, kad ši nemoka skaityti teismo sprendimo. Pasak jo, Vyriausiasis administracinis teismas neįpareigojo atskirti būtent šios teritorijos dalies. Paveldėtojams grąžinamas sklypas nebūtinai turi būti mokyklos teritorijoje. A. Umbrasas įspėjo nesutiksiantis, kad Gamtos mokyklos teritorijoje būtų vykdomos statybos.
Panevėžio savivaldybės vyriausiasis architektas S. Matulis atkirto, kad detalusis planas bus rengiamas ir negavus paveldosaugininkų sutikimo, o jeigu šie parengto plano nederins, galės minti teismų slenkstį.
Vakar A.Umbrasas sakė, kad planavimo sąlygos išduotos tik visuomeninės paskirties sklypui. Apie tai, kad mokyklos pašonėje planuojamos ir gyvenamųjų namų statybos, jis nežino.
Inga SMALSKIENĖ
