Polinkiu į mistiką pasižymintiems piliečiams šis gruodis – išties ypatingas. Nuo psichozės, tris kartus pažymėtos skaičiumi 12, praėjo visai nedaug laiko, o jau šią savaitę aukščiausią įtampos tašką pasieks diskusijos apie pasaulio pabaigą.
Būtų logiška manyti, kad apsikrėtusieji 2012 12 12 sindromu pasaulio pabaigos mito užkratui yra atsparūs. Jei būtent gruodžio dvyliktąją nori sukurti šeimą ar susilaukti vaiko, turbūt ruošiesi gyventi ilgiau nei devynias dienas.
Bet Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (VTD), regis, neabejingas abiem datoms. Gruodžio dvyliktąją VTD surengė apdovanojimus, pavadintus Lietuvos turizmo dvidešimtmečio „oskarais“. Tokius abejotinus savo pavadinimu, nominacijomis ir laureatais, kad tas abejones galima paaiškinti tik noru spėti įsiamžinti iki pasaulio pabaigos.
„Ilgai svajojome, kaip sutikti magišką trijų dvyliktukų dieną“, – apie vieną iš priežasčių šiems apdovanojimams įvykti sakė VTD vadovė Raimonda Balnienė. Tam, kad dvyliktukus mėgstantis VTD nuo jų nenutoltų, atrinkome 12 klaustukų ir abejonių, kuriuos paliko šie pirmą kartą surengti apdovanojimai.
1. Pavadinti vietinės reikšmės apdovanojimą „Oskaro“ vardu pirmiausia, švelniai tariant, nekuklu. Prestižiniai pasaulio turizmo apdovanojimai taip pat populiariai pavadinami turizmo oskarais, tačiau jie turi ir oficialų World Travel Awards pavadinimą. Priešingai nei įteikti Lietuvoje. Galima pasvarstyti, kokios viešosios reakcijos sulauktų, pavyzdžiui, Rašytojų sąjunga, jei Poezijos pavasario laureatui nuspręstų įteikti Pulitzerio premiją.
2. Lietuviškieji turizmo „oskarai“ neturi nieko bendro nei su „Oskaro“ statulėle, nei su jokia statulėle apskritai. Lietuviškas turizmo „oskaras“ yra vėtrungė, sukurta vienos Nidos menininkės. VTD teigia, kad tokia vėtrungė simbolizuoja palankų vėją ir gerą klotį. Sveikas protas teigia, kad „Oskaru“ pavadinta vėtrungė nesimbolizuoja nei vieno, nei kito – vien lengvą nesusipratimą.
3. Gruodžio 12-ąją pasaulio turizmo sektorius iš tiesų turėjo priežasčių džiūgauti. Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, tądien pasaulyje keliavo milijardinis keleivis. Bet apdovanojimus surengusi VTD aiškino taip nutarusi atšvęsti savo dvidešimtmetį. Iš tiesų Valstybinis turizmo departamentas buvo įsteigtas 1995 m., o iki tol veikė tik Valstybinė turizmo tarnyba. Tad iki VTD jubiliejaus dar reikėtų palaukti trejus metus. Kita vertus, po gruodžio 21-osios ta proga gali ir neateiti.
4. Vėtrungėmis virtę „oskarai“ šiemet turėjo nusileisti į labiausiai per 20 metų turizmui nusipelniusių asmenų bei įmonių rankas. Todėl tarp nominantų buvo keista matyti įmones, savo veiklą skaičiuojančias vos kelerius metus. Dar keisčiau matyti nominacijos „už turizmui prikeltą kultūros paveldo objektą“ laimėtoją – Užutrakio dvaro sodybą. Pastaruosius dvejus metus, tęsiant rekonstrukcijos darbus, dvaro lankymas buvo ribojamas iki pat šių metų rugsėjo. Kyla klausimas, kada Užutrakio dvaras spėjo tapti ryškiausiu kultūros paveldo objektu per visą atkurtosios Lietuvos istoriją.
5. Net trijose iš 12 nominacijų triumfavo Druskininkai ir šiame kurorte įgyvendinti projektai. Bet vėtrungę už šiuolaikinį požiūrį į miesto turizmą gavo Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi Druskininkai apdovanoti už darbus, o Vilnius – už požiūrį. Lieka tik laukti tą teisingą požiūrį atspindinčio Vilniaus savivaldybės pranešimo. Juk sostinės meras dabar galėtų oficialiai pasivadinti labiausiai įvertintu žmogumi pasaulyje – pelniusiu ir „Oskarą“, ir Nobelį (A. Zuoko šou su automobilį traiškančiu šarvuočiu buvo įvertintas alternatyviąja Nobelio premija, populiariai vadinama tiesiog Šnobeliu).
6. Vėtrunge buvo įvertinta ir Rusija – už didžiausius į Lietuvą plūstančių turistų srautus. Faktas, be abejo, nepaneigiamas, tik kyla abejonių, kiek jis yra Rusijos turizmo administratorių, o kiek – geografinio ir psichologinio artimumo bei lietuviškos infrastruktūros patrauklumo nuopelnas. Kur kas didesne staigmena čia atrodo Vokietija, kurios turistų srautai Lietuvoje auga sparčiausiai po Rusijos. Turint omenyje Vokietiją supančias turizmui patrauklias kaimynes bei nesmarkų vokiečių kalbos populiarumą Lietuvoje, tai – džiugią nuostabą keliantis faktas. Bet vokiečiams savo turizmo „oskaro“, panašu, reikės laukti dar dvidešimt metų.
7. Dvi vėtrungės buvo skirtos laureatams, kuriuos internete rinko visuomenė. Už plačiausias galimybes šeimų turizmui įvertintas Druskininkų vandens parkas, o už asmeninės iniciatyvos indėlį į turizmo vystymą – Visuomenės harmonizavimo parkas. Suglumino ne laureatai, o pretendentus šioms nominacijoms atrinkusių ekspertų logika. Viename ringe buvo palikti grumtis ir didieji turizmo drambliai, ir pelytės. Kodėl? Gal tam, kad pelytės pasijustų teisėjų pastebėtos? Bent jau tol, kol jų neprispaudė dramblio koja.
8. Nominacijos, kuriose leista balsuoti visuomenei, buvo vienintelė proga pamatyti šiuose apdovanojimuose viešai paminėtas kaimo turizmo sodybas. Viena jų buvo nominuota už šeimų turizmą, kita – už asmenines iniciatyvas. Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje apgyvendinimo paslaugas teikė 615 kaimo turizmo sodybų. Kuo iš šio būrio išsiskiria nominuotos dvi sodybos? Klausimas lieka be atsako, kaip ir nuostaba, jog į svarbią turizmo šaką išaugęs kaimo turizmas nenusipelnė daugiau dėmesio, pavyzdžiui, atskiros nominacijos.
9. Išvykstamasis turizmas lyg ir nėra pagrindinis VDT tikslas. Bet bendrovei „Novaturas“ vėtrungė buvo įteikta būtent už daugiausia suorganizuojamų lietuvių kelionių. Čia galima aiškinti apie darbo vietų kūrimo ir akiračio plėtimo naudą. Bet galima ir paklausti, kodėl tokio paties dėmesio nenusipelnė didžiausi atvykstamojo turizmo žaidėjai.
10. Įvairiuose grožio konkursuose komisija savo sprendimo paprastai aiškiai nemotyvuoja. Juk dėl skonio nesiginčijama. Vis dėlto būtų įdomu išgirsti argumentus, kodėl už gamtinio paveldo tradicijų kūrimą buvo apdovanotas tik vienas – Žemaitijos – nacionalinis parkas. Gal už sėkmingą veiklą per dvidešimt metų apdovanojimo buvo verti visi ar beveik visi nacionaliniai parkai? Nebent čia galiojo grožio konkursų taisyklė: visos gražios, bet viena gražesnė. Tačiau šį renginį organizavo valstybinė institucija, formuojanti šalies turizmo politiką. Jeigu ji remiasi „patinka nepatinka“ kriterijais, mūsų laukia dar daug „Lietuva – drąsi šalis“ pobūdžio kvailysčių.
11. Nominacijas paskelbęs VTD, atrodo, bus pamiršęs svarbiausią turizmo sektoriaus turtą – žmones. Gidus, vertėjus, iniciatyvius kultūros sektoriaus darbuotojus, jaukių „Bed & Breakfast“ šeimininkus, svetingų kavinių ir restoranų darbuotojus, viešbučių valdytojus ir administratorius. Visi jie, valdininkų akimis, per dvidešimtmetį taip niekuo ir nepasižymėjo.
12. Iš esmės po pompastiškos apdovanojimų ceremonijos liko vienas klausimas: kas čia buvo ir kam to reikėjo? Dvidešimtmečio renginys paliko įspūdį, jog apdovanojimai buvo ir įsteigti, ir įteikti chaotiškai, be jokios strategijos. Kaip ir visa turizmo politika.
