Jei nenori užsienyje dirbti sunkaus fizinio darbo, o svajoji apie atitinkantį tavo specialybę ar bent artimą jai – mokykis tos šalies, į kurią ketini vykti, kalbos. Šį jau ne kartą girdėtą patarimą darbo ieškantys panevėžiečiai ir rajono gyventojai vakar dar kartą išgirdo „Romantic“ viešbutyje iš užsieniečių įdarbinimo specialistų.
Konsultacijos – iš pirmų lūpų
Vakar šiame viešbutyje vienai dienai buvo įsikūręs mini EURES (Europos užimtumo tarnybų tinklas) biuras. Pirmą kartą Panevėžyje vyko Europos darbo dienų renginys. Ieškantieji darbo užsienyje turėjo galimybę tiesiogiai pabendrauti su Europos darbo rinką išmanančiais EURES konsultantais, gauti individualių patarimų, kaip ieškoti darbo Europoje, sužinoti apie gyvenimo ir darbo sąlygas įvairiose šalyse.
Mūsų mieste gyventojus konsultavo Norvegijos, Suomijos, Čekijos, Bulgarijos, Slovakijos, Latvijos įdarbinimo specialistai, priklausantys EURES tinklui. Vakar jų kolegos iš įvairių šalių taip pat dirbo Kaune ir Utenoje, o užvakar bendravo su vilniečiais.
Pasak Panevėžio darbo biržoje dirbančios EURES atstovės Jurgitos Klingaitės, Europos darbo dienų renginys – ne tas pats, kas darbo mugės, kurias Lietuvos teritorinėse darbo biržose organizuoja Europos darbdaviai.
Per muges darbdaviai renkasi darbuotojus konkretiems, dažniausiai sezoniniams, darbams. O vakar į Panevėžį atvykę kelių šalių EURES konsultantai konkrečių darbo pasiūlymų neatvežė. Jų tikslas buvo suteikti ieškantiesiems darbo užsienyje kuo išsamesnę informaciją apie galimybes jį rasti ir gyvenimo sąlygas konkrečioje šalyje.
Patys populiariausi tarp interesantų buvo konsultantai iš Norvegijos.
Krabų fabriką nori keisti į biurą
Su Norvegijos atstovais pabendravusi 24 metų panevėžietė socialinė pedagogė Inga su savo bendraamžiu draugu inžinieriumi Žeimantu tvirtai apsisprendė mokytis norvegų kalbos.
„Norvegija mūsų laukia, turime visas galimybes susirasti darbus pagal specialybes, tačiau yra sąlyga – privalome kalbėti norvegiškai“, – sakė pora.
Inga ir Žeimantas tik prieš dvi savaites grįžo iš Norvegijos, jie abu porą metų dirbo krabų fabrike. Darbdavys jų laukia sugrįžtančių vasaros pradžioje, tačiau jaunuoliai planuoja dar paplušėti fabrike tik tuo atveju, jeigu negaus geresnio darbo.
„Uždarbiu nesiskundėme. Dorodami krabus, per valandą uždirbdavome 46–47 litus, per mėnesį – vidutiniškai po 7–8 tūkstančius litų į rankas. Tačiau nesinori visą laiką dirbti vadinamuosius juodus darbus, juo labiau kad esame išsilavinę“, – pasakojo Inga.
Vaikinas ir mergina neketina ieškoti darbo pagal specialybes Lietuvoje, bet ir nesieja savo ateities su užsieniu. Pora nori užsidirbti pinigų, kad gimtinėje galėtų tvirčiau atsistoti ant kojų: įsigyti būstą, geresnį automobilį.
Inga ir Žeimantas, kad įgyvendintų savo svajonę susirasti įdomesnį ir geriau mokamą darbą Norvegijoje, po Naujųjų planuoja kibti į norvegų kalbos mokslus.
Kalba – pagrindinis barjeras
Vakar „Romantic“ viešbutyje apsilankęs tapytojas ir videomenininkas 40 metų Andrius išėjo nusivylęs.
„Mane domina darbas Vokietijoje, nes moku vokiečių kalbą. Deja, šios šalies atstovų nebuvo“, – sakė vyras.
Andrius renginyje šnektelėjo su konsultantais iš Suomijos. Jis išgirdo, kad norėdamas susirasti darbą meno srityje Suomijoje turi laisvai kalbėti angliškai. Šios kalbos menininkas nemoka, su suomiais susikalbėti jam padėjo angliškai kalbantys lietuviai EURES patarėjai.
Dailės akademiją baigęs panevėžietis dabar yra bedarbis. Pasak jo, jeigu užsienyje nepavyks įsidarbinti pagal specialybę, dirbs fizinį darbą.
J.Klingaitė sako, kad užsienio kalbų nemokėjimas – pagrindinė kliūtis susirasti geriau mokamą darbą užsienyje.
Dalis renginyje apsilankiusių žmonių negalėjo be vertėjo bendrauti su konsultantais, nes nemokėjo anglų kalbos. Tad jų šansai susirasti darbą užsienyje gerokai mažesni nei tų, kurie kalba angliškai.
Tačiau tie, kurie nori užsienyje, ypač Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, susirasti geriau mokamus ar su specialybe susijusius darbus, turi mokėti ir tų šalių kalbą.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
