Nacionalinė kredito unija (NKU) šiemet stebėtinai greitai išsipūtė. Ir dar greičiau susprogo.
Jei pasitvirtins rinkos prievaizdų ir teisėsaugos įtarimai, bus galima sakyti, kad NKU schema buvo labai paprasta ir įžūli. Pasiūlyti dideles palūkanas už indėlius, surinktus pinigus paskolinti fiktyvioms įmonėms, tada permesti juos į sąskaitas lengvatinio apmokestinimo zonose.
Lietuvos banko sprendimas iki kitų metų sausio pabaigos apriboti NKU veiklą nebuvo netikėtas. Kažkam panašaus jau ruošėsi 63 iš 77 unijų šalyje vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), kuri sukaupė didesnį likvidumą tam atvejui, jei dėl NKU sunerimę klientai užplūstų kitas unijas atsiimti indėlių.
„Ruošėmės galimoms žinioms“, – kalba Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.
Nacionalinė kredito unija, nepriklausanti LCKU, kitoms unijoms koją kiša ir dėl pavadinimo – tiksliau, jame esančio žodžio „nacionalinė“. Nors problema – vietinė, dėl NKU pavadinimo kai kuriems unijų klientams susidarė įspūdis, jog ji – nacionalinio lygio.
Tiesa, kitą dieną po naujienų apie NKU paskelbimo panika nekilo. LCKU duomenimis, iš sistemos per vieną dieną atsiimta vos 0,2 proc. visų indėlių. Per kelias kitas dienas atsiimtų indėlių dalis išaugo iki 0,8 proc. Tai nė iš tolo nepanašu į klientų paniką.
Greitai ir paprastai
NKU kartą jau buvo užsitraukusi Lietuvos banko rūstybę. 2011 m. sausį po inspektavimo dėl rastų pažeidimų NKU buvo uždrausta priimti indėlius. Šis draudimas tęsėsi neįprastai ilgai – iki tų pačių metų lapkričio. Kai galiausiai buvo pašalinti trūkumai, NKU gavo leidimą vėl priimti indėlius. Ir ilgai nedelsė: per metus indėlių portfelis išaugo daugiau nei dvigubai, pagal turtą – 136 mln. litų – unija tapo antra šalyje (didžiausia – „Vilniaus taupomoji kasa“).
Unija sparčiausiai plėtėsi antrąjį ir trečiąjį šių metų ketvirčius, kai paskolų portfelis išaugo daugiau nei dvigubai. O vien tik per trečiąjį ketvirtį jis paaugo 40 mln. litų, iki 99 mln. litų.
Būtent trečiąjį ketvirtį buvo baigtas vienas didžiausių įtartinų sandorių NKU. Viena bendrovė buvo nusipirkusi keturias apleistas fermas. Tada keturios fiktyvios įmonės sutarė tas fermas perpirkti keliasdešimt kartų brangiau, o pinigų tam skolinosi iš NKU.
Šioms keturioms fermoms pirkti unija paskolino 17 mln. litų, nors realiai turtas nevertas nė milijono. Unijos vadovai patys nesivargino apžiūrėti įkeičiamo turto, kuriam skolina sumą, viršijančią šeštadalį viso paskolų portfelio. 17 mln. litų paskolinta įmonėms, kurių kiekvienos kapitalas – minimalus, 10 tūkst. litų. Tose bendrovėse dirbo po vieną žmogų, jos negavo pajamų.
Pinigai nukeliavo į fermas pardavusios įmonės sąskaitą banke, o iš jos – į lengvatinio apmokestinimo sąskaitas. Pavyko sustabdyti mažiau nei 2 mln. litų, tuo tarpu likusi suma prapuolė kaip į vandenį.
Kiek anksčiau NKU pagal panašią schemą paskolino dar 16 mln. litų. 10 įmonių su minimaliu kapitalu iš vieno fizinio asmens pirko sklypus Trakų rajone. Paskolos grąžinimą neva turėjo užtikrinti planuojamos nerealios nuomos pajamos.
Pati unija yra nurodžiusi, kad jos turtas yra 24 mln. litų didesnis už įsipareigojimus. Tad jei minėtų dviejų paskolų nepavyks atgauti, to užteks, kad NKU turtas taptų mažesnis už įsipareigojimus. Mat įkeisto turto vertė padengtų tik labai mažą dalį suteiktų paskolų. Be to, įtarimą keliančių paskolų yra ir daugiau, tik jų sumos mažesnės.
Šioje istorijoje yra ir politinis motyvas. Panašiu metu, kai NKU teikė įtartinas paskolas, maždaug 5 mln. litų kreditą iš jos gavo ir su Darbo partijos lyderiu Viktoru Uspaskichu susijusi įmonė. Vienas iš buvusių unijos vadovų, kurį teismas leido suimti, Žilvinas Putramentas šiemet su Darbo partijos sąrašu mėginu pakliūti į Seimą.
Beje, NKU – ne vienintelė unija, kuriai gresia nemalonumai. Į įtartinas paskolų schemas buvo įtrauktos dar kelios smulkesnės susijusios unijos.
Klius visiems?
Kad ir kaip baigtųsi NKU istorija, pasekmes pajus visos unijos. Pirmiausia, pasitikėjimas jomis sumažės. Antra, kredito unijų priežiūra bus sugriežtinta. Tai ir taip ketinęs padaryti Lietuvos bankas dabar gali mažiau įsiklausyti į kredito unijų perspėjimus, kokio „svorio“ priežiūra dar gali būti pakeliama. Liberalesnės tvarkos šalininkams bus parodyta į NKU pavyzdį.
Kitąmet turėtų įsigalioti nauji reikalavimai kredito unijoms dėl paskolų juridiniams asmenims, likvidumo ir kapitalo pakankamumo. Maksimalią paskolą juridiniam asmeniui norima apriboti iki 500 tūkst. litų. Likvidumo rodiklis priklausytų nuo unijos augimo tempo. O kapitalo pakankamumo rodiklis svyruotų nuo 13 iki 25 proc. – jis priklausytų nuo juridiniams asmenims suteiktos paskolų dalies. Jei šis dabar svarstomas pasiūlymas įsigaliotų dabar, kredito unijoms prireiktų per 20 mln. litų.
Tai, be jokios abejonės, sumažintų galimybių piktnaudžiauti. Tačiau, kaip kalba pačių unijų atstovai, norintys tai daryti spragų visada suras.
Grybai po lietaus
Lietuvoje veikia 77 kredito unijos (įskaitant NKU). Iš jų 63 vienija LCKU. Pastaroji stebi savo narių veiklą, kai būtina – tikrina ir gali suteikti finansinę pagalbą. NKU nepriklauso LCKU.
Pastaraisiais metais buvo suaktyvėjęs naujų unijų steigimas. Pavyzdžiui, 2008 m. pradžioje šalyje veikė 67 unijos, praėjus dvejiems metams – tiek pat. 2011 m. pradžioje – 68, 2012 m. pradžioje – jau 74, o šiuo metu – 77. Galima neabejoti – sugriežtinus reikalavimus šis skaičius nebeaugs taip sparčiai, o gal net ir sumažės.
