Pasaulis darosi vis didesnis. Ar galima ką nors pakeisti?
Klintono miestelyje, Misisipės valstijoje, kurioje žmonių svorio vidurkis yra didžiausias visame Vakarų pasaulyje, Istsaido pradinėje mokykloje prasideda pietų pertrauka. Uniformuotos virėjos pasirengusios, devynmečiai moksleiviai, nešini padėklais, tvarkingai laukia eilėje. Šokoladinio pieno? Taip. Sumuštinį su džiūvėsėliuose apkepta vištiena? Taip. Troškintų pupelių? Taip. Apelsinų drebučių? Taip. Daržovių? Ačiū, ne. „Aisbergo“ salotų ir pomidorų pilni dubenėliai lieka ant lentynėlės. Klintono mokyklų pietų valgiaraštį sudarinėjanti Regina Ducksworth atsidūsta. „Užtai visi labai mėgsta brokolius“, – ramina ji.
Vaikus visada reikėdavo skatinti valgyti daržoves, bet tai niekada nebuvo pasaulinis prioritetas, nes pertekliaus laikais žmogus gali rinktis ką valgyti. Vis dėlto netgi liberaliosioms Jungtinėms Valstijoms parūpo, kuo jų piliečiai maitinasi ir kiek sportuoja. Pamažu šie klausimai įgyja nacionalinę svarbą.
Du trečdaliai suaugusių amerikiečių turi antsvorio. Į šią kategoriją patenkama, kai kūno masės indeksas (KMI), kuriuo paprastai matuojamas nutukimas, viršija 25, pavyzdžiui, kai 175 cm ūgio žmogus sveria 77 arba daugiau kilogramų. Nerimą kelia tai, kad 36 proc. suaugusiųjų ir 17 proc. vaikų ne tik turi antsvorio, bet yra nutukę: jų KMI yra ne mažiau kaip 30, t. y. 175 cm žmogus sveria 92 arba daugiau kilogramų. Jei ši tendencija išliks, 2030 m. beveik pusė visų amerikiečių gali būti nutukę.
Amerikiečius šie skaičiai gali apstulbinti, bet likusio pasaulio gyventojams jie tik patvirtina jau nusistovėjusį stereotipą. Mėsainiai, limonadas ir grietininiai ledai laikomi ne ką mažesniais Jungtinių Valstijų simboliais nei dryžuotoji ir žvaigždėtoji valstybinė vėliava. Misisipės valstijos mugėje įkaitintame aliejuje į spurgų tešlą įkepti traškūs „Oreo“ sausainiai virsta lipnia kremine šokoladine mase, kuriai neįmanoma atsispirti.
Pasauliui nederėtų juoktis iš amerikiečių, nes diržus tenka laisvinti ir kitose planetos vietose. Tai rodo naujausi duomenys, kuriuos pateikė Majidas Ezzatis iš Londono imperatoriškojo koledžo ir Gretchen Stevens iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO). Kai kurie žemyninės Europos gyventojai tebėra santykinai liekni. Šioje srityje pirmauja šveicarės ir daugelis prancūzių (bet net tarp jų 15 proc. turi antsvorio). Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje nutukę 25 proc. visų moterų ir 24 proc. vyrų. Prasčiausia padėtis Čekijoje: čia nutukę 30 proc. vyrų.
Tačiau pučiasi ne tik turtingosios pasaulio šalys. Sparčiausiai tunka Ramiojo vandenyno salų ir Persijos įlankos regionų gyventojai. Suaugę meksikiečiai neatsilieka nuo savo šiaurinių kaimynų. Brazilijoje aukštas ir lieknas figūras keičia kresnos: čia 2008-aisiais antsvorio turėjo 53 proc. suaugusiųjų. Net Kinijoje, kur kai kas vis dar atsimena pražūtingą badmetį, ketvirtadalis gyventojų turi antsvorio arba yra nutukę, ypač miestuose. Dr. M. Ezzatis teigia, kad 2008 m. iš viso maždaug 1,5 mlrd., t. y. apie trečdalį, suaugusių pasaulio gyventojų turėjo antsvorio arba buvo nutukę. Nutukusiųjų dalis buvo beveik dvigubai didesnė nei 1980 m.
Žemės gėrybės
Dar visai neseniai pasauliui trūko maisto. Kai kuriuose regionuose nepakankama mityba tebėra rimta problema: 2010-aisiais maždaug 16 proc. pasaulio vaikų, daugiausia Užsachario Afrikoje ir Pietų Azijoje, svoris buvo per mažas. Tačiau prieš 20 metų šis skaičius buvo dar didesnis – 24 proc. Barry Popkinas iš Šiaurės Karolinos universiteto, remdamasis 1992–2010 m. duomenimis iš 36 besivystančių šalių, pastebėjo, kad daugumoje jų daugiau moterų turi antsvorio nei sveria per mažai.
Šį neįprastą šiuolaikinį reiškinį geriausiai paaiškina gydytojas, gyvenęs V a. prieš Kristų. „Dažniausiai, – rašė Hipokratas, – žmonių kūno sudėjimas ir įpročiai priklauso nuo to, kur jie gyvena.“ Įvairių kultūrų ir įvairaus amžiaus vyrai bei moterys sąmoningai neiškeitė saiko ir sunkaus darbo į rajumą ir tingumą per vos kelis dešimtmečius. Taip nutiko dėl ryškių aplinkos permainų, kurios savo ruožtu lėmė elgsenos pokyčius.
Šią kaitą daugiausia lėmė ekonomikos augimas. KMI auga kartu su BVP, kol vienam asmeniui tenkanti metinė BVP dalis pasiekia 5 tūkst. JAV dolerių (apie 13 tūkst. litų). Tuomet koreliacija baigiasi. Dviračiai iškeičiami į motociklus ir automobilius, o darbas laukuose – į biurų kėdes. Turtingose pasaulio šalyse nepakankamai mankštinasi dvigubai didesnė gyventojų dalis nei skurdžiose valstybėse.
Boydo Swinburno iš Deakino universiteto Melburne tvirtinimu, svarbiausi yra mitybos pokyčiai. Gyventojai gali leisti sau valgyti įvairesnius maisto produktus, ypač tuos, kuriuose daugiau riebalų ir cukraus. Motinos daugiau laiko praleidžia darbe ir mažiau – virtuvėje. Maisto gamintojai aktyviau perša savo gaminius. Richardas Wranghamas iš Harvardo universiteto teigia, kad prie žmonių tukimo galėjo prisidėti daug apdoroto maisto vartojimas. Minkštesnis maistas lengviau suskaidomas, o smulkesnės dalelės geriau suvirškinamos, todėl organizmas įsisavina daugiau kalorijų.
Šie pasauliniai pokyčiai ir vietos veiksniai kiekviename regione kuria išskirtines problemas. Kitaip nei atrodytų, kai kuriose šalyse nutukusių gyventojų daugėja dėl nepakankamos mitybos. Nepakankamai besimaitinančių motinų kūdikiai yra linkę greitai priaugti svorio, dėl to sparčiai besivystančiose šalyse vaikai tunka ypač greitai.
Meksikoje nešvarus vandentiekio vanduo ir sumani rinkodara pavertė šalį viena didžiausių „Coca-Cola“ gėrimo vartotojų: praėjusiais metais vidutinis suaugęs meksikietis išgėrė 172 litrus šio limonado. Jungtinėse Valstijose nenaudingos kalorijos dažnai yra pigesnės nei sveiko maisto kalorijos. Augant priemiesčiams ir maisto pasiūlai, valgomieji persikėlė į automobilius. Artimuosiuose Rytuose auganti gerovė beduinų svetingumo ir puotavimo tradicijas pavertė kasdienio persivalgymo įpročiu, o karštis ir kultūriniai suvaržymai atgraso žmones nuo mankštos. Pekine paaugliai ir biurų darbuotojai šturmuoja Vanfudzino gatvės greitojo maisto restoranus. Pastaruoju metu net namie ruošiamuose kiniškuose patiekaluose pagausėjo mėsos ir riebalų, o seneliai apipila negausius savo anūkus saldumynais.
Dėl šių iš pažiūros nesugretinamų pokyčių derinio vis daugiau žmonių tunka. Daugelyje kultūrų didelė juosmens apimtis buvo laikoma gerovės požymiu, bet nutukimas turi savo kainą. Dėl jo mažėja darbuotojų našumas, o ilgalaikėje perspektyvoje išauga įvairiausių ligų tikimybė, tarp jų diabeto, širdies ligų, infarkto ir tam tikrų tipų vėžio. Prastėja ir psichinė sveikata. Viename tyrime rašoma, kad 2005-aisiais Jungtinėse Valstijose su nutukimu susijusioms ligoms gydyti teko penktadalis visų sveikatos priežiūros išlaidų.
Naujas didelis pasaulinis sveikatos tyrimas, kuriam vadovauja Christopheris Murray iš Vašingtono universiteto, rodo, kad 1990 m. su nutukimu susijusių ligų atvejų daugėjo sparčiau nei susirgimų dėl bet kurios kitos priežasties. Moterų atveju aukštas KMI dabar yra trečia pagal dažnumą ligų priežastis. Tuo tarpu vaikų mirtingumas sumažėjo ir vidutinė gyvenimo trukmė pasaulyje išaugo. Dėl šių tendencijų gali pasikeisti visuomenės sveikatos prioritetai. Vis dažniau ankstyva mirtis kelia mažiau rūpesčių nei ilgas gyvenimas ir ligos.
Akivaizdu, kad nutukimas tapo reikšminga problema, o jį lemiančius veiksnius velnioniškai sunku išpainioti ir susidariusiai padėčiai išspręsti reikės sudėtingų sprendimų. Radikalūs žingsniai, kaip antai nesveiko maisto uždraudimas, pažeistų asmens laisvę valgyti ką nori. Vietoj to Vyriausybės atsargiai skatina savo piliečius mažiau valgyti ir daugiau judėti, o maisto gamintojai siūlo bent šiek sveikesnį maistą.
Kai kur nutukusiųjų skaičius nebedidėja, bet daugelyje šalių juosmens apimtys kol kas toliau nesuvaldomai auga. Jiang He ir bendradarbiai iš Tulane’o universiteto JAV prognozuoja, kad 2030 m. visame pasaulyje antsvorį turinčių ir nutukusių žmonių bus dvigubai daugiau nei dabar, t. y. 3,3 mlrd. Tai turėtų didžiulį poveikį žmonėms, vyriausybėms, darbdaviams, taip pat maisto ir vaistų gamintojams.
