Ketvirtadienį Seimas laikys kol kas rimčiausią politinį ir moralinį egzaminą. Jis bus dvigubas: 2013 m. valstybės biudžeto priėmimas Darbo partijos pastangomis sutaps su balsavimu dėl Viktoro Uspaskicho, Vitalijos Vonžutaitės ir Vytauto Gapšio teisinės neliečiamybės.
Antradienį vykusios batalijos parodė, kad šių sprendimų priėmimas gali lemti visos koalicijos stabilumą. Antradienį turėjęs vykti balsavimas dėl trijų Seimo narių neliečiamybės buvo kelis kartus atidėtas. Opozicijos teigimu, net pažeidžiant Seimo statutą. Galiausiai visų trijų rezoliucijų svarstymas nukeltas į ketvirtadienio posėdį.
V. Uspaskicho gynėjai iki paskutinės minutės bandė sutelkti paramą, kad sprendimui dėl Seimo nario imuniteto panaikinimo pritrūktų balsų. Prieš pat balsavimą Seime penki laikinosios tyrimo komisijos nariai pateikė atskirąją nuomonę, kurioje pabrėžė, kad Darbo partijos byloje „buvo naudojamos ne tik teisinės, bet ir politiškai motyvuotos priemonės“. Anot pasirašiusiųjų Šarūno Biručio, Artūro Paulausko, Valentino Bukausko, Jono Varkalos (jie komisijoje balsavo prieš siūlymą naikinti teisinę neliečiamybę) ir Andriaus Mazuronio (balsuodamas komisijoje susilaikė), nebuvo atkreiptas reikiamas dėmesys į tai, kad tiriant bylą „tiesiogiai dalyvavo ir VSD pareigūnai, kurie atlikinėjo kratas“, nebuvo vertinta „Wikileaks“ paviešintose JAV diplomatų pažymose esanti informacija dėl veiksmų, nukreiptų prieš Darbo partiją“, o kaltinimų pakeitimas 2012 m. spalio 26 d. „nebuvo teisiškai būtinas ir galėjo būti atliktas kitu metu“.
Įdomi repeticija prieš balsavimą dėl Darbo partijos narių neliečiamybės buvo Seimo procedūrinis sprendimas, ar įtraukti į gruodžio 20 d. plenarinio posėdžio darbotvarkę valstybės biudžeto tvirtinimą. Už šį sprendimą balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 48 parlamentarai. Sprendimas buvo priimtas tik socialdemokratų, konservatorių ir liberalų pastangomis, o „Tvarkos ir teisingumo“, Darbo partijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos atstovai susilaikė arba balsavo prieš. Anot konservatorių atstovės Rasos Juknevičienės, „panašu, kad tokiu balsavimu „darbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir lenkai parodė socdemams, kad gali nebalsuoti dėl biudžeto“, jei Seimo balsavimas bus nepalankus Darbo partijos lyderiams.
Manipuliacijos Seimo statutu
Prieš pat balsavimą Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas paprašė pertraukos, nes „tvarkietis“ A. Mazuronis neva įregistravo rezoliucijos pakeitimą ir nuo įregistravimo momento turi praeiti bent dvi valandos. Konservatorių, liberalų ir socialdemokratų atstovai puolė prieštarauti tokiam siūlymui teigdami, kad tai atskiro Seimo nario, o ne laikinosios tyrimo komisijos patvirtintas rezoliucijos projektas. Galiausiai po karštų ginčų nuspręsta balsuoti dėl posėdžio pertraukos ir ji buvo patvirtinta.
Socialdemokratas Algimantas Salamakinas šį balsavimą įvertino kaip prieštaraujantį Seimo statutui. Po pertraukos Seimo nariams susirinkus į posėdį Darbo partijos frakcija iš karto paprašė dar vienos pertraukos. Liberalas Eligijus Masiulis bandė viską paaiškinti paprasčiau: „Vyksta politinis turgus. Kodėl dabar norima atidėti Seimo sprendimą? Todėl, kad sprendimas nukeltas į ketvirtadienį, kai turės būti balsuojama dėl biudžeto ir taip bus šantažuojami partneriai susiejant šiuos klausimus.“
Kitam Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovui Eugenijui Gentvilui visiškai trūko kantrybė ir šis pakeltu tonu tiesiog apšaukė Seimo pirmininką: „Prašau suteikti žodį pagal atsistojimo [prie mikrofono] tvarką, o ne savo nuožiūra savo partijos nariams. Jūs elgiatės šališkai, Seimo pirmininke! Jūs esate Darbo partijos atstovas, o ne bešališkas asmuo!“
Vis dėlto nepaisant garsių opozicijos atstovų protestų, V. Gedvilas nekeitė savo užsispyrimo suteikti pirmenybę Darbo partijos atstovams ir buvo balsuojama dėl pertraukų. Darbo partijos, LLRA ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos balsų užteko, kad klausimai būtų nukelti į ketvirtadienio posėdį.
Skaldys socialdemokratus?
Darbo frakcijos atstovas Kęstutis Daukšys IQ teigė, kad pertraukos buvo prašomos tik dėl to, jog reikėjo ištaisyti paliktas klaidas rezoliucijų projektuose. Vis dėlto paklaustas, kodėl tam neužteko pirmosios pertraukos tarp rytinio ir vakarinio posėdžių, K. Daukšys tik kartojo tą patį: „Tos klaidos nebuvo ištaisytos. Tekste yra palikta dalykų, kurių neturėtų būti, aš buvau pasiūlęs, kaip juos reikėtų pataisyti, bet nuo to niekas nepasikeitė. Todėl reikėjo papildomų pertraukų.“ Jokių kitų motyvų dėl rezoliucijų svarstymo atidėjimo K. Daukšys negalėjo nurodyti.
Antradienio vakarą susitikę socialdemokratų ir Darbo partijos lyderiai sutarė, kad dėl 2013-ųjų biudžeto Darbo partija vis dėlto balsuos „už“. Anot premjero Algirdo Butkevičiaus, antradienio nesusipratimai kilo ne dėl tariamo šantažo, susijusio su teisinės neliečiamybės klausimais, o dėl Darbo partijos nepasitenkinimo pačiu biudžeto projektu.
V. Uspaskichas vėliau žurnalistams aiškino, kad prie ministerijų vykdomų programų dar turi būti atskiros biudžeto eilutės, kurias ministrai galėtų skirstyti savo nuožiūra jau patvirtinus biudžetą. Be to, Darbo partijos lyderis piktinosi, kad nėra numatyta skirti pinigų tiems rajonams, kuriuose buvo išrinkti Darbo partijos ar „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai.
Vis dėlto konservatoriai neslėpė susirūpinimo, kad Darbo partija ir toliau gali šantažuoti socialdemokratus ir ketvirtadienio balsavimai dėl teisinės neliečiamybės atėmimo yra persipynę su valstybės biudžeto tvirtinimu. Buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė teigė, kad įžvelgia sąsajų su biudžeto projektu. „Tempiamas laikas ir siekiama, kad socialdemokratai balsuotų prieš imuniteto atėmimą“, – „Žinių radijui“ kalbėjo I. Degutienė.
Žvelgiant į antradienio balsavimus dėl Darbo frakcijos prašomų pertraukų galima pastebėti, kad ne visi socialdemokratai buvo apsisprendę kuo greičiau svarstyti V. Uspaskicho ir jo bendražygių teisinės neliečiamybės klausimą. Net 20 iš 37 posėdyje dalyvavusių socialdemokratų susilaikė, kiti, kaip konservatoriai ir liberalai, balsavo „prieš“ pertraukas.
Dviejų dienų pertrauka galėjo būti reikalinga Darbo partijai pokalbiams su atskirais socialdemokratų atstovais, kurie galbūt nėra tikri, kaip balsuoti (ar apskritai dalyvauti balsavime). Darbo partijai užtektų įtikinti bent 14–15 socialdemokratų, kad šie nedalyvautų posėdyje arba susilaikytų, tuomet Seimui nepavyktų surinkti 71 balso, naikinančio trijų Seimo narių teisinę neliečiamybę.
Kas būtų, jeigu būtų?
Vis dėlto tokio scenarijaus atveju krizė kiltų ne tik tarp koalicijos, bet ir tarp pačių socialdemokratų. A. Butkevičius ne kartą viešai pažadėjo, kad visa socialdemokratų frakcija, išskyrus vieną narę, kuri išvykusi į komandiruotę, balsuos už neliečiamybės panaikinimą. Jei dalis frakcijos narių balsuos kitaip – tai reikš visišką A. Butkevičiaus autoriteto žlugimą. Socialdemokratų frakcija gali bent jau neformaliai skilti – į remiančius A. Butkevičių ir žaidžiančius savo asmeninius žaidimus su Darbo partija.
Jei vis dėlto V. Uspaskichui, V. Gapšiui ir V. Vonžutaitei teisinė neliečiamybė bus atimta, socialdemokratai išsaugos savo reputaciją, tačiau įtampa tarp Darbo partijos ir socialdemokratų išaugs. Pati Darbo partijos byla greičiausiai bus užbaigta tik pavasarį, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis bus skundžiamas, tad galutinis taškas Darbo partijos byloje gali būti nepadėtas dar bemaž metus. Visą tą laiką V. Uspaskichas ir toliau bandys manipuliuoti bylos nagrinėjimo procesu ir spausti socialdemokratus, kad šie palaikytų jo pastangas.
Tai tikrai nepalengvins Vyriausybės ir koalicijos darbo. Tačiau jei galutinis nuosprendis bus nepalankus V. Uspaskichui ir jo bendražygiams, tai gali tapti Darbo partijos byrėjimo pradžia, o socialdemokratai gali pervilioti dalį „darbiečių“ bei galutinai konsoliduoti valdžią.
