Mažins greitų paskolų greitį

Pritrūkus pinigų dalį gyventojų gelbėjantys, o dalį – skandinantys greitieji kreditai kitais metais bus sunkiau pasiekiami kiekvienam jų norinčiajam. Lietuvos bankas žada greitųjų kreditų bendroves priversti laikytis Atsakingo skolinimo taisyklių. Iki šiol jos buvo rekomendacinio pobūdžio.

Griežtins išdavimo sąlygas

Sunkmečiu suklestėjusi greitųjų kreditų era 2013 metais nesibaigs, tačiau gyventojai nebegalės pasiskolinti taip greitai ir lengvai, kaip iki šiol. Lietuvos banko parengtame Naujų vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingo skolinimo taisyklių projekte numatyti tam tikri rinkodaros apribojimai greitojo kredito bendrovėms. Teigiama, kad jais siekiama apsaugoti gyventojus nuo neatsakingai prisiimtų finansinių įsipareigojimų.

Lietuvos banko duomenimis, net 20 proc. ar kas penkta kredito įmonė netikrina, ar klientas turi pajamų, nenustato jų ir įsipareigojimų santykio. Dažniausiai nėra vertinami ir kiti kliento turimi finansiniai įsipareigojimai.

Įsigaliojus naujai kredito teikimo tvarkai, tokios įmonės būtų įpareigotos tai daryti. Be to, kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos negalės sudaryti daugiau kaip 40 proc. asmens nuolatinių pajamų.

Skolintojai negalės vilioti klientų tariama nauda, nesusijusia su skolinimusi. Pavyzdžiui, raginti  skolintis siūlant dovanų kuponus ir panašiai.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA) pritaria Lietuvos banko pozicijai, kad greitųjų paskolų rinka turi būti atsakingesnė, tačiau kritikuoja jo parengtą projektą.

Asociacijos valdybos pirmininko Liutauro Valicko nuomone, nauja tvarka parengta skubotai, joje nemažai prieštaravimų ir netikslumų.

Asociacija įžvelgia ir diskriminacinio pobūdžio nuostatų. L.Valicko teigimu, smulkiąsias kredito įmones ketinama įpareigoti tikrinti klientų mokumą ir tada, jeigu žmogus prašys paskolinti tik vieną litą, o bankams palikta teisė netikrinti klientų pajamų, jei kredito dydis neviršija keturių mėnesių jo tvarių pajamų.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka teigia, kad projektas tobulinamas atsižvelgiant į rinkos dalyvių pasiūlymus.

Pernelyg lengvai prieinami

Šiais metais iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos perėmęs vartojimo kredito rinkos priežiūrą Lietuvos bankas atliko tyrimą. Jis atskleidė, kad tik 1 iš 10 greitųjų vartojimo kreditų davėjų vadovaujasi Atsakingo skolinimo nuostatais, numatančiais, kad kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos negali viršyti 40 procentų asmens nuolatinių pajamų.

Kitos greitųjų kreditų įmonės taiko savo pačių nustatytą įmokos ir pajamų santykį (pvz., 70 proc.) arba siekia, kad kredito gavėjo įsipareigojimai nebūti didesni nei pajamos.

Tačiau rinkoje daug paskolos davėjų nesivargina tikrinti kliento mokumo, pasidomėti, kiek, kokių dydžių ir kur kreditų žmogus turi. Jie skolina bedarbiams, pajamų neturintiems asmenims.

Didžioji dalis – 95 proc. – greitųjų kreditų sutarčių sudaromos ryšio priemonėmis (internetu, telefonu). Prašyti kredito galima bet kuriuo paros metu.

Lietuvos banko nuomone, galimybė taip lengvai paimti pinigus daro meškos paslaugą gyventojams. Mat jiems nebelieka laiko gerai apsvarstyti savo galimybių, be to, niekas jų neskatina to daryti. Atsakingo skolinimo principais besivadovaujantys kredito davėjai duoda klientui laiko blaiviai įvertinti savo žingsnį, pamąstyti, ar paskola netaps nepakeliama našta.

Lietuvos bankas konstatavo, kad praėjusiais metais smulkiuosius vartojimo kreditus rinkosi įvairaus amžiaus žmonės. Šiek tiek daugiau skolinosi moterys (55 proc. klientų). Tačiau daugiausia smulkiaisiais vartojimo kreditais naudojosi labai jauni gyventojai. Net 36 proc. asmenų, sudariusių smulkiojo vartojimo kredito sutartis, buvo jaunesni nei 25 metų, dažnai neturintys darbo ir stabilių pajamų, todėl susiduriantys su grąžinimo sunkumais.

Minėto banko duomenimis, kreditus pasiėmusių gyventojų visų įsiskolinimų suma praėjusių metų gruodį sudarė 76,48 mln. litų. Net 39 proc. visų uždelstų mokėjimo sutarčių buvo sudarytos jaunesnių nei 25-erių metų žmonių, o 29 proc. – nuo 25 iki   35 metų.

Paskolų portfelis – storas

Skelbiama, kad  Lietuvos greitųjų kreditų rinkoje veikia 41 įmonė.

2011-ųjų pabaigoje iš viso buvo sudaryta 118 tūkst. vartojimo kredito sutarčių, o išduoto kredito likutis pernai gruodžio 31 dieną buvo 83 mln. litų. Nuo 2011-ųjų kovo iki šių metų sausio ši suma padidėjo 83 procentais.

Lietuvos banko tyrimas parodė, kad vidutinis vartojimo kredito dydis buvo 653 litai, o  vidutinė metinė bendros kredito kainos norma siekė net 216 proc., vidutinė metinė palūkanų norma – 110 proc.

Vadinasi, pusę greitojo kredito kainos sudaro palūkanos, o kitą pusę – sutarties sudarymo, administravimo ir kiti mokesčiai. Lietuvos bankas atkreipė dėmesį, kad apie vadinamuosius užslėptus mokesčius kredito gavėjai sužino tik pasiėmę paskolą.
Per 2011 metų devynis mėnesius smulkiųjų vartojimo kreditų portfelis išaugo 1,8 karto.

Smulkiojo vartojimo kredito rinka pernai pasižymėjo ne tik sparčiu augimu, bet ir didele koncentracija. Net trys vartojamų kreditų davėjai metų pabaigoje buvo suteikę 65,65 mln. (iš 83 mln.) vertės kreditų, tai sudarė beveik 80 proc. visų paskolų portfelio.

2011 metais greitųjų kreditų minėti trys banginiai – bendrovės „4finance“, „MCB Finance“ ir „Moment Credit“.

Lietuvos bankas atkreipė dėmesį ir į, anot jo, agresyvią  greitųjų kreditų bendrovių reklamą, nukreiptą į nedaug gyvenimiškos patirties, mažai įgūdžių tvarkyti pinigus turinčius žmones.

„Akivaizdu, kad vartojimo kredito davėjams reikia nustatyti griežtesnius klientų mokumo vertinimo reikalavimus. Turime siekti, kad būtų skatinama atsakinga skolinimo praktika, užtikrinamas veiklos skaidrumas ir apsaugomi vartotojai nuo pernelyg didelės finansinių įsipareigojimų naštos“, – „Sekundei“ sakė Lietuvos banko atstovas V.Šapoka.

Tyrimo rezultatus vadina netiksliais

LSVKA valdybos pirmininkas L.Valickas mano, kad greitųjų kreditų rinką diskredituoja nelegaliai veikiantys kreditų davėjai, lengva ranka dalinantys paskolas.

Pasak jo, pagal įstatymus teikti vartojimo kreditus turi tiesę tik juridiniai asmenys, o Lietuvoje yra ir privačių teikėjų. Pašnekovas tvirtino galįs garantuoti, kad asociacijai priklausančios 13 įmonių dirba labai atsakingai. Tik viena iš jų sulaukė tikrintojų pastabų dėl tam tikrų netikslumų ir labai operatyviai ištaisė visus nurodytus trūkumus.

Jo teigimu, vartojimo kreditų įmonės suinteresuotos tikrinti klientų mokumą, nes bankas teikia paskolas iš indėlininkų lėšų, o greitųjų kreditų įmonės duoda paskolas iš savo lėšų. Jeigu jos neįvertins kliento galimybės grąžinti kreditą, praras ne indėlininkų, o savo pinigus.

L.Valicko nuomone, Lietuvos banko atliktas tyrimas stokoja tikslumo. Jis labai abejoja, kad atsakingo skolinimo principais vadovaujasi tik viena iš dešimties bendrovių.

„Iš mūsų asociacijai priklausančių 13 įmonių buvo tikrinta tik viena“, – pabrėžė valdybos pirmininkas.

Asociacijos duomenimis, greituosius kreditus ima vis daugiau ne jaunų, o vyresnio amžiaus žmonių, tarp jų – individualių įmonių savininkų, kuriems skubiai reikia apyvartinių lėšų. Šimtai tūkstančių vartotojų greitųjų kreditų paslauga yra patenkinti.

„Mūsų asociacijos įmonėse pradelstos paskolos sudaro tik 4,8 proc. Tai rodo, kad skoliname atsakingai“, – kalbėjo jis.

Baiminasi nevienodų sąlygų

Pasak L.Valicko, asociacijai nepriimtinas Lietuvos banko siūlymas visiems kredito teikėjams  laikytis principo, kad  kredito ir palūkanų grąžinama suma negali viršyti 40 proc. kliento nuolatinių pajamų.

Jo teigimu, nelogiška visiems vartojimo kreditų rinkos dalyviams taikyti vienodus reikalavimus, nes bankai rizikuoja skolintais pinigais, o greitųjų kreditų įmonės – savo.

Kad norima uždrausti reklamuoti su skolinimusi nesusijusias paslaugas, pašnekovas tokiam sprendimui neprieštaraujantis, jei išties yra koreliacija tarp tokio pobūdžio reklamos ir neatsakingo skolinimo.

Kita vertus, jo manymu, nukentės ir gyventojai, nes kai kurie tiesiog nebegalės pasiimti kredito.

„Yra visokių situacijų. Būna, kad tam tikru metu žmogus gauna labai nedideles pajamas, bet žino, kad netrukus jos padidės.

Dabar jis gali kreiptis į greitųjų kreditų bendrovę ir pasiimti paskolą, pavyzdžiui, mašinai sutvarkyti ar prakiurusiam stogui užlopyti.

Jeigu bus reikalaujama laikytis 40 proc. kredito ir pajamų santykio, tokie žmonės nebegalės gauti paskolos“, – aiškino jis.

L.Valickas apgailestauja, kad visuomenei formuojama nuomonė, jog imti paskolą iš greitųjų kreditų įmonės nėra racionalu ir ne prestižas.

„Neracionalu važiuoti didelį atstumą taksi, bet trumpam jis puikiai tinka, kai neturi savo transporto priemonės. Taip ir dėl greitųjų kreditų. Kai nedelsiant reikia pasiskolinti palyginti nedidelę sumą, greitųjų vartojimo kreditų įmonių paslaugos – gera išeitis“, – teigė LSVKA vadovas.

Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt