20 litų duoklė muitininkui, nors ir neteisėta, atrodo, buvo tapusi įprastomis verslo išlaidomis kertant sieną.
Teisėsaugai įkliuvę Medininkų kelio posto pareigūnai patikrindavo daugiausia sunkiasvorių transporto priemonių šalyje. Kiekvieną parą per aštuonis Lietuvos kelio postus pervažiuoja iš viso apie 1 500 sunkvežimių. Vien Medininkus kerta 600. Kiekvieno jų vairuotojas, kaip įtariama, muitininkui sumokėdavo mažiausiai po 20 litų. Per parą iš viso – apie 12 tūkst. litų.
Tačiau neteisėtos rinkliavos – 20–40 litų iš kiekvieno vežėjo – pastaruoju metu nepakako. Įtariama, kad, net ir susimokėjus už greitą pervažiavimą, muitininkai reikalaudavo mokėti papildomai – už būtus ar nebūtus neatitikimus.
Teisėsaugos atstovai tikina, kad tyrimas dėl kyšininkavimo trukęs apie 4–5 mėnesius. Situacija muitinėje susidomėta iš dalies ir dėl pačių vežėjų pareikštų skundų. Galima įtarti, kad panašios „rinkliavos“ egzistavo jau kuris laikas, tačiau vairuotojai pradėjo skųstis tik dabar. Enrika Mažeikienė, muitinės tarpininko paslaugas teikiančios įmonės „Muita“ direktorė, įsitikinusi – pradėta skųstis tuomet, kai buvusios „rinkliavos“ nebepakako. Tad kelionė per muitinę pastaruoju metu kaskart galėdavo atsieiti skirtingai – priklausomai nuo muitininko geranoriškumo.
Ne 30 problema
IQ kalbinti pašnekovai sutiko, kad kyšininkavimas – ne tik Medininkuose dirbusių 30 pareigūnų problema. Nelegalių rinkliavų reikalauja pareigūnai bene visose muitinės patikros postuose. Tiesa, pasipelnyti sunkiau pavyksta oro uostų bei geležinkelių pareigūnams.
Lietuvoje reikalaujama duoklė – palyginti nedidelė, tad greičiausiai dėl to ji buvo toleruojama. Tačiau apie jas garsiai kalbėti bijoma – muitinės poste gali būti pareikalauta susimokėti už „šmeižtą“. Pavyzdžiui, vežėjus vienijančios asociacijos „Linava“ vadovas Algimantas Kondrusevičius tikino negalintis pagrįsti, jog šalies muitinėje egzistuoja sisteminė korupcija, tačiau netrukus prisipažino – Lietuvos pareigūnų reikalaujamos sumos gerokai mažesnės, nei tenka mokėti rytinėse valstybėse.
Apie situaciją kelių postuose, kuriuose aptarnaujami sunkvežimiai, žiniasklaidai kalbantys vairuotojai pateikia įvairių iš muitinės darbuotojų išgirstų reikalavimų – šie esą pelnosi ne tik iš nusižengimų. Pinigų reikalauja ir už tai, jei vairuotojas nori spėti sugrįžti namo neprasidėjus privalomam poilsio laikui, reikalaujama „primokėti“ ir už anksčiau muitininkui neįtikusį kolegą iš tos pačios vežėjų įmonės – jei šis pagailėjo ar buvo praleistas, nors turėjo būti nubaustas.
Vienos tarptautiniais pervežimais užsiimančios įmonės darbuotojas, nenorėjęs atskleisti tapatybės, aiškino – muitininkai piktnaudžiauja savo padėtimi, o vairuotojai, norėdami išvengti prastovų ar baudų, linkę susimokėti. Duokle dažniausiai pasirūpina vairuotoją samdanti įmonė – apie korupciją muitinėse žino kiekvienas, tad vairuotojui netenka kyšių mokėti iš savo kišenės.
Anot vežėjų įmonės atstovo, muitinės pareigūnų „įkainiai“ žinomi seniai. Pavyzdžiui, jei kelionės dokumente yra netikslumų, kurie gali nepatikti pareigūnams, vairuotojas kartu su dokumentais įdeda ir 50 ar 100 litų – tokios sumos paprastai pakanka gauti spaudą ir leidimą važiuoti toliau. „Jei nesusimoka, gresia patikrinimai, jei nesusimoka ir tada – laukia administracinių teisės pažeidimų protokolai. O jų bandoma išvengti, nes vairuotojas dar papildomai būtų užlaikomas“, – aiškino vežėjas.
Viena tokių istorijų vežėjų kompanijai atsiėjo 5 000 litų bauda bei užlaikymu muitinėje. Chemines medžiagas vežantis vairuotojas pateikė netikslius krovinio dokumentus – padaryta klaida rašant cheminės medžiagos pavadinimą.
Viena iš erdvių manipuliacijoms – griežtai neapibrėžti reikalavimai, kokius dokumentus turi pateikti vežėjai. Pavyzdžiui, vairuotojui suteikiamas įgaliojimas vežti krovinį – nors dokumentuose turi būti paminėtas vairuotojas, gavėjas bei siuntėjas, muitinės pareigūnams to gali nepakakti. „Vieni to reikalauja, kitiems nereikia. Žinoma, galima ginčytis, ar jis išvis reikalingas – įgaliojimą nėra privalu pateikti, juo labiau kad iš kitų dokumentų matyti, kas veža ir kas tai užsako“, – kalbėjo vežėjų kompanijos atstovas.
Vežėjams kartais tenka susimokėti ir dėl absurdiškų atsitikimų. Vežėjų kompanijos atstovas prisiminė atvejį iš Klaipėdos teritorinės muitinės: krovinio nenorėta leisti į uostą, nes vairuotojas neturėjo eksporto deklaracijos – ši jau buvo pateikta uosto pareigūnams. Vairuotojui surašytas protokolas už tai, kad šis neturėjo deklaracijos.
Muitinės pareigūnams nekeliami reikalavimai, kiek krovinių mažiausiai per nustatytą laikotarpį turi būti praleidžiama. Egzistuoja tik rekomendacijos. Tad jie esant reikalui gali arba paspartinti tikrinimą, arba pristabdyti jį ir taip suformuoti didžiules eiles.
