Susirūpinusieji, kad Nevėžio upė gali likti nevalyta, turėtų lengviau atsikvėpti. Panevėžiui devintas kartas nemelavo – pastaruosius trejus metus konkursą upei išvalyti vieną po kito skelbusi miesto Savivaldybė praėjusią savaitę pasirašė sutartį su nugalėtoju – Visagino įmone „Vandens erdvė“.
Stebės konkurentus
Visaginiečiai nusiteikę du kilometrus Nevėžio upės nuo Maudyklos g. ties Skaistakalnio parku iki Stoties g. tilto išvalyti už tiek, kiek pageidavo Savivaldybė – maždaug 1,7 mln. Lt.
Dėl Savivaldybės užsakymo devintą kartą skelbtame konkurse rungėsi keturios įmonės. Brangiausiai, už 2,7 mln. Lt, darbus siūlėsi atlikti visuose konkursuose dalyvavusi, tačiau dėl aukštos kainos nelaimėdavusi bendrovė „Panevėžio keliai“.
Nors įmonė konkurso rezultatų neginčijo, tačiau jos atstovai abejoja, kad upė bus išvalyta kokybiškai.
„Stebuklų nebūna. Konkurso sąlygose numatytų darbų kokybiškai atlikti už mažesnę nei mes siūlėme kainą ir sąžiningai mokant mokesčius yra neįmanoma“, – teigė „Panevėžio kelių“ atstovė spaudai Rasa Čepienė.
Įeis į istoriją
Savivaldybės Ekologijos skyriaus specialisto Valdo Mačikėno tvirtinimu, sutartis dėl projekto finansavimo su Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašyta dar 2010-ųjų sausį. Europos Sąjungos paramos fondai Nevėžiui išvalyti skiria maždaug 1,5 mln. Lt.
„Agentūra nesuvokia, kodėl taip įvyko. Jai tai pirmas atvejis, kad konkursas skelbiamas tiek kartų“, – pripažįsta V.Mačikėnas.
Pasak jo, šių metų gruodžio pabaiga buvo paskutinis agentūros suteiktas terminas Savivaldybei pasirašyti sutartį su rangovu. Jei šis konkursas būtų pasibaigęs kaip prieš tai buvusieji, miestas būtų netekęs europinės paramos išvalyti sovietmečiu sunkiaisiais metalais užterštos Nevėžio upės vagos.
Pasak V.Mačikėno, upė turi būti išvalyta iki birželio 30-osios. Anot jo, per žiemą rangovas turės laiko pasiruošti valymo darbams, o jau ankstyvą pavasarį turėtų prasidėti dumblo siurbimas.
Ar rangovai iki birželio pabaigos suspės išdžiovinti išsiurbtą dumblą ir jį išvežti, V.Mačikėno teigimu, lems ir oro sąlygos.
Jei šių darbų nebus suspėta baigti iki termino, Savivaldybei gali tekti ieškoti naujo rangovo ir skirti tam papildomai lėšų.
Pasak V.Mačikėno, tarybiniais laikais, kai Panevėžys buvo pramonės miestas, modernių valymo įrenginių neturėjusios gamyklos upės dugno dumblą smarkiai užteršė sunkiaisiais metalais.
Konkurso laimėtojai iš dviejų kilometrų upės dugno ruožo iškels maždaug 35 tūkst. kubinių metrų dumblo, turės nušienauti daugiau nei 11 kvadratinių metrų pakrančių, iš upės vagos iškelti per 8 tonas augalijos.
Pasitikėjo net neturinčiaisiais patirties
Nevėžio valytoją Savivaldybė buvo išsirinkusi ir aštuntajame konkurse, kai sąlygas sušvelnino iki minimalių.
Jo dalyvių nebebuvo reikalaujama turėti Aplinkos ministerijos išduoto atestato, suteikiančio teisę atlikti hidrotechnikos arba melioracijos darbus.
Tačiau milijoninės vertės darbą ketinusi patikėti penkis darbuotojus turinčiai ir niekada dumblo iš telkinių nevaliusiai bendrovei „Sigeda“, Savivaldybė buvo priversta savo sprendimą atšaukti.
Tą padaryti ją privertė Aplinkos ministerijos Projektų valdymo agentūra.
V.Mačikėno teigimu, 9-ojo konkurso laimėtojos „Vandens erdvės“ patirtis kur kas didesnė. Ši kandidatūra tiko ir europinės paramos skirstytojams, laimėtojų taip pat neapskundė kiti konkurso dalyviai.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
