Pasimėgauti meno galerijų salių tyla, paskutiniais kino filmo titrais ar po spektaklio ištuštėjančiu teatru dažniausiai pritrūksta vieno dalyko – laiko. Kone šuoliais bėgdama per parodos „Holivudo kostiumas“ sales Viktorijos ir Alberto muziejuje, būčiau daug ką atidavusi už galimybę praleisti dar papildomai bent dvi valandas tarp įstabių kino kostiumų. Vakare, kapsint paskutinėms darbo laiko sekundėms ir prasiskirsčius miniai į parodą suplūdusių žiūrovų.
Tamsioje, kino salę primenančioje Londono muziejaus patalpoje žvilgsnis pirmiausia atsimušė į elegantiškąją Audrey Hepburn, akimis ryjančią „Tiffany“ vitriną. Tiksliau, į didžiuliame ekrane pasirodžiusį kadrą iš kultinio filmo „Pusryčiai pas „Tifanį“. Tai – tarsi užuomina apie neatsiejamu Holivudo klasikos įvaizdžiu tapusią juodąją A. Hepburn herojės suknelę, kuri parodoje eksponuojama tarp garsiausių Holivudo kino kostiumų.
Kaip ir juoda Natalie Portman herojės iš „Juodosios gulbės“ balerinos suknelė. Kaip ir žalioji „Vėjų nublokštų“ herojės Scarlet O’Haros suknelė. Kaip ir žvilganti Marilyn Monroe suknelė iš filmo „Džiaze tik merginos“ ar sodrios žalios spalvos suknelė, kuria filme „Atpirkimas“ vilkėjo Keiros Knightley herojė.
Tačiau „Holivudo kostiumas“ – kur kas daugiau nei gražių suknelių paradas. Ne tik dėl to, kad čia tilpo ir kur kas mažiau glamūriniai kostiumai: pavyzdžiui, Svynio Todo – Johnny Deppo sukurto herojaus – kostiumas, kurio atspirties tašku tapo odinis švarkelis; kur kas mažiau nei atrodė ekrane aptriušęs Didžiojo Lebowskio chalatas (gal dėl to, kad be susivėlusios Jeffo Bridgeso ševeliūros?); plebėjiški ansambliai, ekrane priklausę „Niujorko gaujoms“; vienas iš 70 kostiumų, pasiūtų Roberto de Niro herojui filme „Kazino“; keturi keturių Adamsų šeimynėlės narių kostiumai, mokslinės fantastikos filmų herojų apdarai… Sąrašą būtų galima tęsti be galo.
Kad ir koks garsesnis filmas šautų į galvą – nuo „Borato“ iki „Kuproto kalno“, nuo „Taksisto“ iki „Titaniko“, galima lažintis, kad bent vienas kostiumas iš šio filmo yra įstabioje ekspozicijoje. Tačiau ne mažiau nei tas šimtas su trupučiu kostiumų, skrupulingai atrinktų ir išeksponuotų parodoje, sužavi ir kruopščiai apgalvota parodos koncepcija, tokio, regis, paprasto dalyko kaip kino herojų drabužiai ekspoziciją pakylėjanti į vieną įspūdingiausių kostiumo parodų. Aukštai parodos iškeltą kartelę liudija ir faktas, jog čia eksponuojami ir Sandy Powell kūriniai: ši kūrėja net tris kartus yra pelniusi „Oskarą“ už geriausią kostiumą.
Visa „Holivudo kostiumo“ parodos erdvė suskirstyta į tris dalis. Pirmojoje atskleidžiama kino filmų kostiumininkų darbo virtuvė, pateikianti įdomių istorijų iš kūrybinio proceso bei netikėtų įžvalgų. Pavyzdžiui, kuriant filmą „Vėjo nublokšti“ pagal to paties pavadinimo romaną filmo kostiumininkė užsiminė, jog Margaret Mitchell romane visos moterų aprašomos suknelės yra žalios spalvos. Sunku patikėti, tačiau pati rašytoja prisipažino to nepastebėjusi.
Drabužis kino ekrane – ne tik užuomina į laikotarpį, kuriuo vyksta veiksmas, ir vietą, ne tik herojaus statuso ar nuotaikos atspindys. Kiekvienas kostiumas tampa sąjungininku ar priešu ir vaidmenį kuriančiam aktoriui. Apie tai kalbama antrojoje parodos salėje, kur iš daugybės ekranų apie drabužių svarbą kine samprotauja režisieriai, dizaineriai bei aktoriai. Geresnės progos sužinoti, kiek kuriant vaidmenį sijono plotis, kišenių gylis ar švarkelio spalva turi įtakos Meryl Streep, tikriausiai nėra.
Kai jau atrodys, kad daugiau įspūdžių sugerti neįmanoma, trečiojoje salėje laukia vyšnia ant Holivudo pyragaičio – patys garsiausi Holivudo kostiumai. Daugelis jų galėtų išsiversti ir be aktoriaus, vilkėjusio šį kostiumą, portreto, ir be šalia pridėto filmo pavadinimo. Net klasikinis nepriekaištingos kokybės juodas smokingas neleidžia suabejoti, kad tokį galėjo vilkėti tik Džeimsas Bondas (aktorius Danielis Craigas filme „Kazino „Royale“). Ir čia jau metas sukti išėjimo link, pagyrus save už sutramdytą milžinišką norą bent paliesti skiautelę Holivudo spindesio.
Paroda „Holivudo kostiumas“ Londono Viktorijos ir Alberto muziejuje veiks iki 2013 m. sausio 27 d.
