5,5 mln. jaunų (iki 25 m.) Europos gyventojų negali rasti darbo. 7,5 mln. veltėdžiauja – nei dirba, nei mokosi, nei atlieka praktiką. Neintegruojant šių žmonių į darbo rinką, Europa per metus netenka 150 mlrd. eurų, arba 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Dėl minėtų skaičių susirūpinusi Europos Komisija (EK) pasiūlė naujų priemonių, kuriomis būtų galima padidinti jaunimo užimtumą. Tačiau gali būti, kad kai kurios jų tėra kosmetinės – suteiks tik laikiną pagalbą, bet esminių problemų neišspręs.
Darbas, praktika arba mokslai
EK valstybėms narėms rekomenduos kurti „Jaunimo garantijų“ sistemą. Šia iniciatyva turėtų būti užtikrinama, kad visi jauni žmonės (iki 25 m.) turėtų galimybių gauti gerų darbo pasiūlymų, toliau mokytis, atlikti praktiką ar stažuotę per keturis mėnesius baigus mokslus ar netekus darbo. Tikimasi, kad galutinai ši rekomendacija bus patvirtinta kitąmet.
„Šis priemonių rinkinys padės valstybėms narėms užtikrinti sėkmingą jaunimo perėjimą į darbo rinką. To nepadarius, vėliau būtų patiriama nepakeliamų išlaidų“, – sakė užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties komisaras Laszlo Andoras.
Dalis siūlomų užimtumo didinimo priemonių yra grindžiamos pernai gruodį paskelbta „Jaunimo galimybių iniciatyva“. Jas įgyvendinant siūloma panaudoti Europos socialinio fondo (ESF) lėšas. Valstybės narės esą galėtų skirti 30 mlrd. eurų, kurie nebuvo ir nebus panaudoti planuotiems 2007–2013 m. projektams.
ES iki kitų pabaigos planuoja jaunimui pasiūlyti 370 tūkst. naujų praktikos vietų. Pradedantiems verslininkams ir socialinėms įmonėms žadama skirti 3 mln. eurų paramą. Dar 4 mln. eurų numatomi valstybėms narėms, kad šios padėtų jauniems žmonėms susirasti darbą, tęsti mokslus arba persikvalifikuoti. 5 tūkst. jaunuolių turėtų gauti „Eures“ sistemos pagalbą ieškant darbo kitoje ES šalyje.
Universitetų ir profesinių mokyklų studentams planuojama pasiūlyti 130 tūkst. stažuočių svečiose šalyse, jauniems verslininkams – 600 stažuočių smulkiose įmonėse užsienyje. Dar 10 tūkst. jaunuolių galės pasinaudoti savanoriavimo galimybėmis visose ES šalyse.
Neieško, kaip motyvuoti?
„Jaunimo nedarbas ES jau ilgą laiką yra didelė problema. Atitinkama problema yra Lietuvoje. Apie 50 proc. Lietuvos darbo biržoje (LDB) užsiregistravusių jaunų žmonių neturi jokio profesinio pasirengimo“, – kalbėjo Boguslavas Gruževskis, Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas.
Institutas prieš kurį laiką suskaičiavo, kad 50 tūkst. jaunų bedarbių per metus Lietuvai pridarytų maždaug 2 mlrd. litų nuostolių. Mat nedirbantys jaunuoliai neprisideda prie BVP kūrimo ir vartojimo, o valstybė jiems turi užtikrinti socialines garantijas. LDB duomenimis, gruodžio 1 d. Lietuvoje buvo 25,9 tūkst. registruotų jaunų (iki 25 m. amžiaus) bedarbių.
B. Gruževskis taip pat atkreipė dėmesį į kelis dalykus, kuriuos, anot jo, pamiršo EK. Tai – jaunimo motyvacija dirbti ir darbo vietų patrauklumas.
„Nedarbas formuojasi bendrojo lavinimo mokykloje. Šio reiškinio priežastis yra ne tik nepakankamas išsimokslinimas, bet ir žemas darbo motyvacijos suvokimas vidinėje vertybių sistemoje. Jeigu jo nėra, tai jūs darbo ir nesieksite, – dėstė B. Gruževskis. – Įsidarbinimo motyvacija niekur nepastebėta. Taip pat – ir EK dokumentuose.“
Anot jo, dar prieš dešimtmetį buvo paskelbta, kad kuo prastesni žmogaus pasiekimai bendrojo lavinimo mokykloje, tuo labiau jam reikalinga psichologo, socialinio darbuotojo ir karjeros konsultanto pagalba. Lietuvoje, anot B. Gruževskio, jaunimo nedarbas daugiausia kaupiasi kaimo teritorijose. Būtent jose gyvenančius jaunus asmenis esą prasčiausiai ir pasiekia trijų minėtų specialistų pagalba.
Bendro nedarbo fonas
Be to, mažesniuose miesteliuose arba kaimo vietovėse koją norintiems dirbti kiša ir darbo vietų trūkumas. Pavyzdžiui, Kupiškio darbo biržoje neregistruota nė viena laisva darbo vieta. Tačiau darbo ten ieško 1 885 žmonės. Pasvalio darbo biržoje užregistruoti du darbo pasiūlymai. Dėl jų varžosi 1 735 gyventojai. Situacija panaši ir daugelyje kitų teritorinių darbo biržų.
„Kitas klausimas – darbo vietų patrauklumas. Turime aukštą nedarbo lygį Ispanijoje, aukštą nedarbo lygį Didžiojoje Britanijoje. Bet mūsų jaunimas nuvažiuoja ten ir susiranda darbą, nes ispanai ar britai jo neima. Lietuvoje yra vietų nekvalifikuotam darbui, kurį galėtų dirbti jauni žmonės, neturintys išsilavinimo, bet jie nedirba“, – dėstė B. Gruževskis.
Anot jo, būtent su patrauklumo problema gali susidurti ir ES žadama stažuočių problema: „Pasibaigus rėmimui, tokia darbo vieta gali prarasti savo patrauklumą.“
Pašnekovas taip pat priminė, kad jaunimo nedarbas formuojasi bendro nedarbo fone. Jeigu bendras nedarbo lygis yra žemesnis, tai ir jaunimo nedarbo lygis yra žemesnis.
„Jeigu nebus kryptingų pastangų bendram darbo vietų skaičiui didinti, jeigu pirmu smuiku neskambės Ūkio ir Finansų ministerijų susirūpinimas, tai tikrai visos tos priemonės bus trumpalaikio, kosmetinio pobūdžio“, – komentavo B. Gruževskis.
Pastaroji jo pastaba labiau pritaikyta Lietuvai, tačiau tinka ir visai ES. Neseniai pradėjusios veikti interneto svetainės „ES įgūdžių panorama“ duomenimis, ES šiuo metu yra maždaug 2 mln. laisvų darbo vietų. Tai reiškia, kad tol, kol nebus sukurta naujų darbo vietų, „Jaunimo garantijų“ sistemos užduoties – pasiūlyti darbą jaunam bedarbiui – nebus įmanoma įgyvendinti.
Suomijos ir Švedijos pavyzdys
Kaip teigiama Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo „Eurofound“ (tai – viena pirmųjų ES agentūrų, įsteigtų darbui tam tikrose Bendrijos politikos srityse) parengtoje ataskaitoje, „Jaunimo garantijų“ sistemą vienos pirmųjų įdiegė Šiaurės Europos šalys.
Suomijoje 2011 m. dėl šios sistemos 83,5 proc. jaunų darbo ieškančių žmonių sėkmingai gavo reikalingą pagalbą per tris mėnesius po to, kai tapo bedarbiais. Sistema pagreitino individualių karjeros planų kūrimą ir taip padėjo padidinti užimtumą – jaunuoliai buvo nukreipti į darbo rinką arba tolesnius mokslus. Švedijoje veikianti „darbo garantijos schema“ pernai pagelbėjo 68 proc. jaunesnių nei 25 m. šios programos dalyvių gauti vienokį ar kitokį darbą per 90 dienų.
Šiose šalyse veikiančios sistemos nėra vienodos, bet jų tikslas yra tas pat – sutrumpinti laiką, kurį jauni žmonės praleidžia nedirbdami, nesimokydami ar neatlikdami praktikos. Pagrindinį vaidmenį čia atlieka visuomenės užimtumo tarnybos. Jos pirmiausia padeda jaunam žmogui identifikuoti savo poreikius, susidaryti karjeros planą, o tuomet pateikia kiek galima patrauklesnį pasiūlymą.
Tokios garantijų sistemos gali būti vertinamos teigiamai dėl to, kad priverčia įdarbinimo tarnybas sukoncentruoti savo veiklą į jaunus žmones, jų poreikius, padeda kovoti su jaunimo nedarbu, išvengti ilgalaikių šio reiškinio pasekmių. Tačiau ši priemonė efektyviai padeda tik tiems žmonėms, kurie yra išsilavinę ir pasiruošę dirbti. Be to, ji pateikia trumpalaikius sprendimus, nesprendžia struktūrinių problemų. Garantijas suteikiančių sistemų sėkmė smarkiai priklauso nuo situacijos šalies darbo rinkoje.
