Lietuvos valdžia perlenkė dėl alkoholio rinkos apribojimų, nustatė Europos Komisija. Tačiau naujus draudimus įteisinusi valdžia neskuba atšaukti savo sprendimo. Neskuba ir šį sprendimą apskundę mažieji aludariai – prie naujos tvarkos jie prisitaikys, tačiau tik laikinai.
Prieš du mėnesius Europos Komisija (EK) pareiškė, kad Lietuvos priimti draudimai prekiauti stipresniu nei 7,5 proc. arba didesnės nei 1 litro talpos buteliuose išpilstytu alumi, sidru, alkoholiniais kokteiliais bei alaus mišiniais, yra neteisėti. Jie pažeidžia laisvą prekių judėjimą – vieną esminių bendrijos principų. EK įpareigojo draudimus atšaukti, o jei bus mąstoma apie panašius prekybos alkoholiu apribojimus – tartis su EK institucijomis.
Prieš metus Seimo priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos turi įsigalioti nuo sausio 1 d. Nors liko mažiau nei mėnuo, niekas neskuba atšaukti apribojimo. Atšaukti draudimą galintis Seimas laukia Ūkio ministerijos išvadų ir naujo įstatymo projekto. Jis jau parengtas, tačiau Seimą pasieks tada, kai jį peržiūrės projektą vertinančios valstybinės institucijos bei verslo asociacijos.
Kadangi šalis EK išvadas pripažįsta, jas lieka įgyvendinti. Tačiau vien dėl to, jog anksčiau priimti sprendimai nebus atšaukti laiku, gali tekti aiškintis EK ir galbūt mokėti kompensacijas alkoholinių gėrimų gamintojams, tiekėjams ir prekiautojams.
Naujas bandymas
EK sprendimą dėl naujų Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų paskelbė spalio pirmosiomis dienomis. Ūkio ministerija tik lapkričio 30 d. pateikė susijusioms institucijoms svarstyti du įstatymo projektus – vienu siūlo atšaukti įteisintą tvarką, kitu aptariami nauji prekybos alkoholiu apribojimai. Parengtas projektas tada turėtų keliauti į Seimą.
Jei Lietuva nesuskubs atšaukti priimtos tvarkos, šaliai gresia aiškintis Europos Teisingumo Teisme ir mokėti kompensacijas. Giedrius Sudikas, EK atstovybės Lietuvoje Komunikacijos skyriaus vadovas, aiškina, jog EK nenurodo laikotarpio, per kurį turėtų būti įgyvendintas sprendimas. Jei ir bus pavėluota atšaukti draudimus, Lietuva gali išvengti baudų – 90 proc. tokių ginčų baigiasi įpareigojimu ištaisyti pažeidimus. Kiek Lietuvai gali kainuoti vėlavimas – nežinia, kiekvienas ginčas individualus, vertinama daugelis aplinkybių. Tačiau jei draudimai vis dėlto įsigalios, į nacionalinius teismus gali kreiptis šių alkoholinių gėrimų gamintojai, tiekėjai ir prekybininkai, jei dėl draudimo patirs nuostolių.
EK savo išvadose aludariams pabrėžė, kad Lietuva, prieš priimdama draudimus, turėjo tartis su ES institucijomis. Tai privalu, jei alkoholio kontrolės nuostatos gali apriboti užsienio gamintojų prekių judėjimą į Lietuvą. Tačiau naują tvarką parengusi Ūkio ministerija veikiausiai neišgirdo šio raginimo. Vietoj ankstesnių draudimų siūloma nedrausti prekiauti stipresniu nei 7,5 proc. alumi, sidru bei jų mišiniais, tačiau šiuos galima pilstyti tik į mažesnes nei 1 litro plastikines pakuotes arba į bet kokio dydžio stiklinius butelius ar skardines. Galima tik spėti, kad keliasdešimt centų dėl taros pokyčių pabrangę gėrimai veikiausiai smarkiai nesumažins pirkėjų skaičiaus. Be to, ir šis draudimas gali apriboti laisvą prekių judėjimą – tokiu atveju vėl įsikištų EK.
Ruošiasi ne visi
Jei Seimas nespės iki sausio 1 d. atšaukti draudimų, prekybininkai ir gamintojai turės paklusti jiems. Tačiau smulkieji aludariai ruošiasi tik laikinoms permainoms – kurį laiką tiesiog negamins stipresnio alaus, o silpnesnį pilstys į mažesnes pakuotes.
„Biržų alaus“ generalinis direktorius Juozas Narinkevičius aiškina, kad įstatymuose numatyti draudimai pareikalautų daug investicijų. Tačiau gėrimų gamybos bei išpilstymo technologijos kol kas nekeičiamos – J. Narinkevičius teigia, kad galės veikti pagal naujas taisykles, bet tik laikinai – kol bus įvykdytas EK įpareigojimas.
Apie galimus laikinus pokyčius kalba ir Mažųjų aludarių asociacijos vadovė Lina Šileikienė, tačiau, jos teigimu, jei įstatymo nebus spėta atšaukti, aludariai reikalaus kompensacijos už veiklos sutrikdymą. Kiek tiksliai – priklausys nuo laiko, kiek bus vėluojama atšaukti draudimus.
Tuo metu didžiausio šalyje alaus gamintojo „Švyturio–Utenos alaus“ generalinio direktoriaus Rolando Viršilo teigimu, bendrovė pokyčiams jau yra pasiruošusi – draudimui jie pritaria ir nemano, jog reikėtų juos atšaukti.
Mažieji aludariai dėl priimtų apribojimų įtaria didžiųjų alaus gamintojų interesus – esą ši tvarka nepalanki tik smulkiesiems verslininkams ir jie būtų priversti užsidaryti, tuo metu didieji lengvai prisitaikytų prie pokyčių.
Netrukus įsigaliosiančiam įstatymui ruošiasi ir prekybininkai. Valdas Lopeta, „Iki“ tinklo atstovas spaudai, teigia, kad jau nuo lapkričio mėnesio nebėra papildomai užsakinėjami alkoholiniai gėrimai, kuriais bus uždrausta prekiauti. Tiesa, prekybos tinklas skaičiuoja, jog draudimas palies nedidelę dalį pirkėjų – tų gėrimų pardavimas sudaro vos 5 proc. visų alkoholinių gėrimų apyvartos, ir tikėtina, kad šį nuostolį kompensuos galimai išaugsiantis kitų gėrimų pradavimas.
Tuo metu „Maximos“ atstovė Olga Malaškevičienė prognozuoja, kad įsigaliojus draudimams gali išaugti gėrimų skardinėse pardavimas. Stipraus, į didelės talpos butelius išpilstyto alaus pardavimai sudaro 10 proc. šio segmento apyvartos.
