Kol Lietuvoje diskutuojama, kaip renovuoti daugiabučius ir kuo geriausia šildytis – dujomis ar biokuru, – sparčiai populiarėja kita kuro rūšis – kompensacijos. Jų kiekvieną šildymo sezoną „sudeginama“ vis daugiau.
Kitų metų biudžeto projekte numatyta skirti 654 mln. litų socialinėms išmokoms bei įvairioms kompensacijoms. Apie šeštadalį šios sumos bus panaudota kompensacijoms už šildymą. Tiksli suma paaiškės tik pasibaigus kitiems metams.
Už centralizuotai tiekiamą šilumą šį sezoną gyventojai mokės vidutiniškai 4 proc. daugiau. Iš pusšimčio tiekėjų pigiau ją tieks tik 9, likę – brangiau. Iš jų 15 brangins šildymą daugiau nei 5 proc.
Kai kur prašo daugiau
Labiausiai – 10,8 proc. – kaina didės Visagine. Nepaisant to, kad šildymo kaina čia lieka mažesnė nei šalies vidurkis, savivaldybė jau po pirmųjų sąskaitų sulaukė didesnio skaičiaus prašančiųjų kompensacijos už šildymą. Šildymo sezonas čia prasidėjo spalio 11 d. – kaip ir pernai. Dėl kompensacijų šį šildymo sezoną jau kreipėsi 1245 asmenys. 2011 m. tokiu metu jų buvo 943.
Jolita Zabulytė, Visagino savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja, prognozuoja, kad pirmąjį šildymo sezono mėnesį pasirodžiusios tendencijos išliks – kompensacijų poreikis didės ne mažiau kaip trečdaliu.
Daugiau prašytojų sulaukė ir Molėtų savivaldybė. Čia sąskaitos šiemet turėtų būti vidutiniškai 7,8 proc. didesnės nei prieš metus, vis dėlto šildymas šiame rajone išliks vienas pigiausių šalyje. Nepaisant šių aplinkybių, daugėja gyventojų, negalinčių be paramos susimokėti už šildymą – pasibaigus spaliui savivaldybė sulaukė 623 asmenų prašymų skirti finansinę paramą. Pernai tokiu laikotarpiu besikreipusiųjų buvo trečdaliu mažiau – 404.
Tose savivaldybėse, kuriose šildymo kainos mažės, kompensacijų poreikis gali ir nesumažėti. Pavyzdžiui, Šiaulių mieste šildymas pinga 9 proc., tačiau per šių metų spalį bei lapkritį prašymų dėl kompensacijų sulaukta tiek pat, kaip ir tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – 5530.
Visai kitokia situacija Ignalinoje. Nors šildymas čia brangsta 4,7 proc., už centralizuotai teikiamą šilumą spalio mėnesį kompensacijos prašė mažiau asmenų nei pernai. Tačiau šiek tiek išaugo prašymų padengti išlaidas kietajam kurui – savarankiškai besišildantiems asmenims kompensacijos taip pat skiriamos.
Panaši situacija ir Anykščiuose – šildymas brango beveik 5 proc., tačiau prašančiųjų kompensacijos nepadaugėjo.
Kas moka?
Skaičiuojama, kad iš 1,28 mln. šalyje registruotų būstų beveik 644 tūkst. yra prijungti prie centrinio šildymo. Beveik pusė jų – 300 tūkst. – praėjusį sezoną už šildymą nemokėjo ar mokėjo tik iš dalies, nes gavo valstybės kompensacijas.
Vitalijus Mitrofanovas, Akmenės rajono meras, mano, kad kompensacijų poreikis sumažėtų, jei padidėtų minimalus atlyginimas. Jis taip pat siūlo keisti kompensacijų ribas – pagalbą skirti tiems, kurie šildymui bei kitoms komunalinėms išlaidoms išleidžia ne penktadalį, kaip numatyta dabar, o mažiausiai pusę savo pajamų.
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė siūlo dar radikalesnį problemos sprendimo būdą – kompensacijas už šildymą paversti skolomis, kurias reikėtų grąžinti: „Žinoma, čia negalime kalbėti apie jautriausią, mažiausias pajamas gaunančią gyventojų grupę. Bet tokiu atveju žmonės būtų suinteresuoti sumažinti savo išlaidas, pasirinkti kad ir būsto renovaciją ir į kompensacijas pretenduotų tik iš tiesų negalintys susimokėti asmenys.“
Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis mano, kad kompensacijos galėtų būti mokamos tik tiems, kurie neišgali už šildymą susimokėti per visus metus. Taip šildymo sąskaitos už šaltąjį sezoną būtų paskirstytos visus 12 mėnesių, ir tik tuomet, jei pajamų pritrūksta, valstybė skirtų kompensacijas.
Tiesa, toks sprendimas bet kokiu atveju reikštų, kad nepasiturintieji gautų mažiau kompensacijų. Kita vertus, tai paskatintų juos pačius ieškoti būdų išlaidoms už šildymą sumažinti.
Senas geras receptas
Akmenės rajono meras V. Mitrofanovas teigia, kad viena pagrindinių priemonių mažinti išlaidas kompensacijoms – namų renovacija. O šiai dažniausiai priešinasi būtent kompensacijų gavėjai.
Taip susidaro uždaras ratas: pinigai, kurie išleidžiami kompensacijoms, galėtų būti investuoti į renovaciją. Tuomet sumažėtų ir kompensacijų poreikis. Bet kompensacijų gavėjai nesuinteresuoti renovacija, tad pinigai ir toliau nukreipiami į kompensacijas.
40 proc. kompensacijoms skiriamų lėšų ateityje planuoja sutaupyti Druskininkai – jei gyventojai pritars, iki 2015 m. mieste bus renovuoti visi daugiabučiai. Tikimasi, kad tuomet gyventojų išlaidos už šildymą turėtų sumažėti nuo 40 iki 60 proc.
