Prekybininkai ir įvairiausių prekių gamintojai tikrąja to žodžio prasme turėtų būti dėkingi aukščiausioms jėgoms, dėl kurių įsikišimo prieš kelis tūkstančius metų žmonės pradėjo švęsti Kalėdų šventes ir dovanoti vieni kitiems dovanas. Jei tikėsime Šventuoju Raštu, tai pirmąsias Kalėdų dovanas pasaulyje įteikė Kasparas, Merkelis ir Baltazaras.
Nuo tų laikų dovanų teikimas prieš metų pabaigą tapo daugiau ar mažiau įvairiose pasaulio šalyse puoselėjama socialinė norma, kurios laužyti yra nevalia. Prieš kelis dešimtmečius Vakarų šalyse, o pastarąjį dešimtmetį – ir Lietuvoje, iš šio neilgo laikotarpio kaip galima daugiau naudos stengiasi išspausti prekybininkai ir įvairių produktų gamintojai.
Konkuruoja kaina, ne išskirtinumu
Statistika rodo, kad jiems tai daryti sekasi pakankamai neblogai, nes blogiausiu atveju pardavimo apimtis padidėja keliomis dešimtimis procentų, o geriausiu atveju – ir keliais kartais. Bet absoliutūs skaičiai nebūtinai reiškia visuotinę sėkmę. Juk akcijas ir išpardavimus tuo pačiu metu paskelbia daugybė rinkos dalyvių, todėl išsiskirti iš šios spalvingos minios tampa dar sudėtingiau.
Rinkodaros strategijos konsultantas Linas Šimonis sako, kad prieš šventes prasidedantis išpardavimų sezonas yra proga daugiau parduoti vidutiniams prekybininkams ir gamintojams, kurie neturi didelių išskirtinumų ar unikalių produktų. Tai metas pasireikšti tiems, kurie neturi kuo išsiskirti kitu metų laiku, nors ir tai jie dažniausiai daro ne ypač originaliai – nuleisdami kainas. Tiesa, kai pirkėjas tarp kelių produktų nemato skirtumo, jis pasirinkimą daro atsižvelgdamas į kainą.
„Kalėdos buvo ypač komercializuotos per pastaruosius keletą dešimtmečių. Tai atsitiko dėl paprastos priežasties, nes rinkoje atsirado daug analogiškų produktų. Kai nėra pranašumų kitose srityse, lieka vienintelė galimybė išsiskirti – tai mažesnė kaina. Bet norėdamas turėti mažiausią kainą, turi turėti ir mažiausias sąnaudas“, – sakė L. Šimonis.
Anot jo, produktus su išskirtinėmis savybėmis siūlantys gamintojai dažnai nejaučia didelio poreikio konkuruoti kaina, nes žino, kad jų produktai ir taip bus perkami, todėl lėšas geriau nukreipia į jų įvaizdžio stiprinimą. Tai reiškia, kad per Kalėdas didelę nuolaidą dažniausiai gausite tik vidutinio lygio produktui, o, norėdami įsigyti rinkos lyderio gaminį už jį turėsite pakloti tiek pat, kiek ir bet kuriuo kitu metų laiku.
Tarp švaistymo ir pasitenkinimo
Pateikti bendrą atsakymą į klausimą, ar iš prieškalėdinio pardavimo bumo išlošia vartotojai, sudėtinga. Atsakymas turėtų būti – ir taip, ir ne. Pasak L. Šimonio, vartotojai išlošia tais atvejais, kai iš tiesų atpiginamas produktas, kurį jie anksčiau galvojo įsigyti, tačiau sprendimą atidėjo dėl per didelės kainos ar nepakankamų santaupų.
O bendrąja prasme gali pralaimėti tie, kurie gauna ir dovanoja daugiau dovanų, nes didėja tikimybė, kad tiek vienu, tiek kitu atveju bus sulaukta ir įteikta nereikalingų daiktų. Vadinasi, tai prilygsta pinigų švaistymui, nes kitomis aplinkybėmis Kalėdų dovanoms skiriamos lėšos galėtų būti panaudotos veiksmingiau.
Tačiau tai jau ekonominis vertinimas. Tyrimai socialinės psichologijos srityje yra nustatę, kad smulkių dovanų teikimas kitam žmogui suteiktų didesnį pasitenkinimo jausmą negu asmeninėms reikmėms išleidžiama pinigų suma. Be to, gaunama dovana taip pat gali virsti socialiniu įpareigojimu atsilyginti panašiu būdu ateityje. Tad galop visa ta Kalėdų dovanų karštinė gali turėti ir šiokios tokios naudos.
