Kai paspaudus šalčiams kai kuriose Panevėžio vyskupijos nešildomose bažnyčiose užšąla net šv. Mišioms skirtas vynas, dviejose taip šilta, kad tikintieji gali net atsisegti paltus, o jų klebonui nesopa galvos dėl šildymo sąskaitų. Tačiau kokius gandus dabar tenka paneiginėti maldos namus infraraudonųjų spindulių lempomis šildančiam Krekenavos parapijos klebonui Gediminui Jankūnui?
Bažnyčioje vynas nebeužšąla
Kai paspaudus šalčiams kai kuriose Panevėžio vyskupijos nešildomose bažnyčiose užšąla net šv.Mišioms skirtas vynas, dviejose taip šilta, kad tikintieji gali net atsisegti paltus, o jų klebonui nesopa galvos dėl šildymo sąskaitų.
Vos daugiau nei prieš metus tapęs Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų mažosios bazilikos rektoriumi ir Krekenavos parapijos klebonu, JAV teologijos mokslus baigęs Gediminas Jankūnas pasibaisėjo sulaukęs 7000 litų sąskaitos už vieno žiemos mėnesio bažnyčios šildymą ir suskubo įrengti infraraudonųjų spindulių lempas. O šįmet veiklus ir išradingas dvasininkas pasirūpino moderniai šildyti ir jo aptarnaujamą Šv. Karolio Baromėjaus bažnytėlę Upytėje.
Nors dabar maldos namų šildymas atsieina bent dešimt kartų pigiau, klebono pečius slegia dar negrąžinta skola už Krekenavos bazilikoje įrengtą šildymo sistemą. Rajono Savivaldybei savo biudžete nesuradus pinigų bažnyčios įsiskolinimui padengti, kun.
G.Jankūnas tiki, kad iš finansinės duobės padės išsikapstyti šiltai besimeldžiančių tikinčiųjų aukos. Labiau nei skola dvasininkui nerimą kelia gandonešių Krekenavoje skleidžiamos piktos kalbos, neva naujosios lempos bažnyčioje kenkia sveikatai.
Už parą šildymo – 250 Lt
Aštuonerius metus JAV studijavęs ir teologijos mokslų daktaro laipsnį įgijęs kun. G.Jankūnas grįžęs į Lietuvą netruko įsitikinti, kad čia dvasininkams tenka rūpintis ne tik sielovados, bet ir žemiškais, buitiniais reikalais. Klebonas buvo priverstas tapti kartu ir ūkvedžiu.
Kun. G.Jankūnas pasibaisėjo už minimalų bazilikos šildymą, kai šoninių navų radiatoriuose būdavo palaikoma tik nulio laipsnių temperatūra, kad šie per žiemos šalčius užšalę nesusprogtų, sulaukęs apie 7000 Lt mėnesio sąskaitos – para šilumos atsiėjo 250 Lt.
Tiek tekdavo mokėti už elektrą, sunaudojamą vandeniui šildyti ir išpumpuoti į bažnyčioje pakabintus radiatorius.
Bazilikoje elektrinis šildymas rajono Savivaldybės lėšomis įrengtas maždaug 2000-aisiais, kai lig tol maldos namus šildžiusi Krekenavos katilinė buvo perkelta į kitą vietą, o nutiesti naujai trasai būtų prireikę milžiniškų investicijų.
Kol elektros kaina buvo įkandama, tokia šildymo sistema atrodė tinkamiausia išeitis – bažnyčioje įšildavo net iki 15–16 laipsnių. Anot kun. G.Jankūno, nuo sauso oro net vargonų mediena perdžiūdavo.
Gelbėjo šunų vilnos kojinės
Kylant kainai, šildymas elektra iš aukų išsilaikančiai bažnyčiai tapo nebepakeliama našta.
Net mokant tūkstančius litų už šilumą, maldos namų viduje būdavo menkai šilčiau nei žiemą lauke – termometro stulpelis nepakildavo aukščiau minus 2 laipsnių. Net vasarą, kai lauke oras įšildavo gerokai per 20-imt laipsnių, bazilikoje sušildavo vos iki 12-os laipsnių.
Kun. G.Jankūnas juokauja, nors nesantis „iš drūtųjų“, tačiau žiemą per šv. Mišias tikintiesiems prie altoriaus pasirodydavo tikras storulis – kad nesušaltų, prisirengdavo tiek, jog net pasisukti būdavę sunku.
„Šildydavo kojinės iš šunų vilnos, kailinė liemenė. Kad žiemą įtilpčiau, reikėjo laisvesnės sutanos ieškoti“, – pamena dvasininkas.
Anot jo, ir tikintiesiems tekdavo šv. Mišioms pasirūpinti kuo šiltesniais drabužiais, kad sušalę į patalą neatgultų.
Šildo infraraudonieji spinduliai
Kun. G.Jankūnas ėmėsi ieškoti brangaus, bet neefektyvaus šildymo alternatyvos. Klebonas susidomėjo infraraudonųjų spindulių lempomis. Tokias įrengti bazilikoje pasisiūlė dvi firmos. Prieš galutinai apsisprendžiant bazilika porą mėnesių buvo šildoma laikinai sustatytomis lempomis, o jau vasario pabaigoje joje sumontuota naujoji moderni šildymo sistema. Jai įrengti pinigų teko skolintis ir iš vyskupijos kurijos, ir iš privačių asmenų.
Dabar Krekenavos baziliką šildo 27-ios halogeninės 23 kilovatų galingumo infraraudonųjų spindulių lempos, pakabintos virš suolų ir altoriaus. Pasak klebono, šilumą žmonės pajuntą vos tik jos įžiebiamos. Kiekviena lempa šilumą skleidžia maždaug 4 metrų spinduliu.
Kai maldos namuose žmonių mažai, įjungiamos tik arčiau jų esančios lempos.
Aukoja noriai
Išlaidos už bazilikos šildymą sumažėjo bene 14 kartų. Klebonas skaičiuoja, kad sekmadieniais elektros šildyti bažnyčiai infraraudonųjų spindulių lempomis išdeginama už 50 Lt, šiokiadieniais – maždaug už 10 Lt. Vietoje praėjusią žiemą per mėnesį mokėtų 7000 Lt dabar užtenka 500 Lt, o bazilikoje tikintiesiems visada šilta ir jauku.
Dauguma parapijiečių nauju šildymu džiaugiasi. Klebonas pastebi, kad kai bažnyčioje šilta, daugėja ir ją lankančiųjų. Mat maldos namuose nebereikia stirenti ne tik per šv. Mišias. Šiltais maldos namais ypač džiaugiasi vaikus krikštyti atvežantys tėvai ir jaunavedžiai.
„Žmonės jau pajuto bažnyčioje malonią šilumą ir noriai aukoja skolai grąžinti, o ypač dabar, kai paspaudė šalčiai. Jaučiu, kad nelikau vienas su skola. Pačius geriausius atsiliepimus girdžiu. Kai kurie net džiaugėsi, kad einant į bažnyčią nebereikia specialių šiltų rūbų ir gali savo svečius atsivesti, nes nebebus gėda, kad šalta. Ir man šunų vilnos kojinių bažnyčioje nebereikia“, – parapijiečių palaikymu džiaugiasi klebonas.
Skolą primena termometras
Į mažąją baziliką Krekenavoje melstis susirenkantys tikintieji būtinai užmeta akį ir į savotišką termometrą, pakabintą bažnyčioje ant sienos. Didžiuliame plakate nupieštas termometras rodo ne temperatūrą, o parapijiečių surinktas aukas, skirtas sumokėti skolai už šildymo įrengimą. Kartą per mėnesį raudonas „gyvsidabrio“ stulpelis pašoka į viršų. Dabar ties 29 tūkst. Lt sustojusi padala rodo, kad tiek žmonės suaukojo per metus. Maldos namų šildymo sistema iš viso kainavo 43 tūkst. Lt, taigi visai skolai padengti dar trūksta maždaug 14 tūkst. Lt.
Paneiginėja gandus
Tiesa, kun. G.Jankūnas pripažįsta, kad įrengęs modernią šildymo sistemą užsikrovė naują rūpestį. Dvasininkui tenka galvą sukti ne tik dėl skolintojams vis dar negrąžintų pinigų, bet ir raminti įtarius parapijiečius, kad infraraudonųjų spindulių lempos sveikatai nekenkia.
„Tikinčiųjų saugumas man ypatingai svarbus. Prieš apsisprendžiant daug domėjausi tokiomis lempomis. Po jomis sėdint žmogaus kūno temperatūra pakyla 2–3 laipsniais, bet tai nėra kenksminga“, – tvirtina dvasininkas.
Klebonas svarsto, kad būtų gerai bazilikoje įrengti grindinį šildymą, tačiau tokia sistema parapijai finansiškai neįkandama – kainuotų per 300 tūkst. Lt.
Atsisakė kaloriferių
Įvertinęs infraraudonųjų spindulių lempų naudą Krekenavos bazilikoje, kun. G.Jankūnas šį rudenį atsisakė ir Upytės bažnytėlę šildžiusių 9 kilovatų galingumo kaloriferių. Į maldos namus susirenkančius upytiečius dabar šildo 7-ios lempos.
Pasak klebono, nors už elektrą sumokama panašiai, tačiau rezultatas visai kitas. Kaloriferiai labai garsiai ūždavo, be to, kad sušildytų bažnytėlę, juos tekdavo įjungti dar gerokai iki šv. Mišių.
Lempų sumontavimas Upytėje atsiėjo 13 tūkst. Lt. Tiek santaupų parapija turėjo sukaupusi. Tačiau klebonas svarsto, kad kitąmet reikėtų perdažyti istorinę medinę Upytės bažnytėlę ir suremontuoti varpinę. Tačiau be tikinčiųjų aukų šių darbų nuveikti būtų neįmanoma.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
