Norint, kad sutaupytų pinigų neapgraužtų infliacija, jie turėtų uždirbti kitų pinigų. Tačiau atsakymas į klausimą, kur reikėtų investuoti, priklauso nuo turimos sumos. IQ prašė finansų ekspertų patarti, ką galima nuveikti su 10 tūkst. ir 110 tūkst. litų, ir pateikė kelis savo pasiūlymus.
„Abiem atvejais patarsime pinigus įdarbinti. Kas tai bus, ar akcijos, ar Vyriausybės obligacijos, ar indėlis, ar kas kita, priklauso nuo žmogaus tikslų, poreikių, finansinės situacijos ir galimybių“, – sakė Povilas Kaselis, „Danske Bank“ taupymo ir investavimo paslaugų departamento projektų vadovas.
Jis pastebėjo, kad šios dvi sumos – 10 tūkst. ir 110 tūkst. litų – skiriasi grynąja išraiška, bet jų santykinė vertė gali būti visai kitokia. Jeigu žmogus turi 10 tūkst. ir tai yra visos jo santaupos, o pajamos per mažos, kad padėtų didinti šį turtą, tai ši suma šiam žmogui būtų santykinai vertingesnė, nei kad 110 tūkst. litų investuotojui, turinčiam kelių šimtų tūkstančių portfelį ir galimybių jį papildyti.
„Kuo didesnė pinigų vertė (tiek santykinė, tiek absoliuti), tuo atsakingiau turi būti priimtas sprendimas, – pažymėjo P. Kaselis. – Būtina nusistatyti investavimo tikslus, trukmę ir savo galimybes rizikuoti. Tokiu atveju veikia auksinė taisyklė – geriau šiek tiek mažiau rizikos nei daugiau pelno.“
Ką veikti su 10 tūkst. litų?
Tiek banko „Finasta“ valdybos narys, Verslo ir asmenininės bankininkystės tarnybos vadovas Aurimas Martišauskas, tiek SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, svarstė, kad vien tik žiūrint į pinigų sumą konkretaus patarimo duoti negalima. Dar reikia atkreipti dėmesį į tai, ar žmogus turi santaupų „juodai dienai“, ar minėta suma yra vieninteliai jo turimi atliekami pinigai.
„Jeigu žmogus turi 10 tūkst. litų ir nieko daugiau, tai yra pinigai, kurie turėtų būti skirti atsargai. Jeigu mes kalbame apie tokį žmogų, kuris nelabai laisvai gali elgtis su šitais pinigais, tai galėtų būti indėlis, taupymo lakštai. Tai yra tokie instrumentai, kurie leistų nesudėtingai ir nenuostolingai pinigus pasiimti, jeigu jų jam prireiktų artimiausiu metu“, – sakė J. Varanauskienė.
Jeigu žmogus turi santaupų nenumatytiems atvejams ir tvirtai žino, kad turimų 10 tūkst. litų per artimiausius metus jam neprireiks, šeimos finansų ekspertė patarė su pinigais elgtis taip, kad jų „nesuvalgytų“ infliacija. Būtent tokiu atveju svarbu atsižvelgti į žmogaus charakterį, riziką, kurią jis sutinka prisiimti. Jeigu jis nesutinka, kad jo turima pinigų suma kuriuo nors metu sumažėtų dėl rinkos kainų svyravimo, tai jam taip pat reikėtų pagalvoti apie indėlį ar taupymo lakštus. Jeigu rizikos bijoma mažiau arba nebijoma visai, galima rinktis investicijas į akcijas ar obligacijas.
„Swedbank“ akcijų prekybos skyriaus Lietuvoje vadovas Marius Ignotas pastebėjo, kad nedidelis finansinis turtas dažniausiai siejamas su jaunesnio amžiaus investuotojais, turinčiais ilgesnę investavimo perspektyvą ir dėl šios priežasties labiau toleruojančiais riziką.
„Vieno paprasto vaisto, kur dėti pinigus, nėra. Tačiau yra labai gerų sprendimų. Žmonės paprastai pamiršta, kad yra antra pensijų fondų pakopa, kuri, mano nuomone, jaunam žmogui yra privaloma. Per gyvenimą ten sukaupiamos pakankamai didelės pinigų sumos. Yra ir trečia pensijų fondų pakopa. Paskui galima pradėti dirbti su pinigais, kurie lieka“, – sakė Aurimas Martišauskas, banko „Finasta“ valdybos narys, Verslo ir asmenininės bankininkystės tarnybos vadovas.
110 tūkst. litų galimybės
Galvojant, ką veikti su 110 tūkst. litų, J. Varanauskienės teigimu, vėlgi reikėtų žinoti, ar žmogus turi pinigų atsargai. Jeigu neturi, pirmiausia reikėtų suskaičiuoti, kokią sumą tam derėtų paskirti.
Likusius pinigus arba visus 110 tūkst. litų (jeigu turima atsargų), ekspertės teigimu, galima pamėginti investuoti į nekilnojamąjį turtą. Tačiau tokiu atveju reikia būti labai išrankiam ir sumaniam, nepirkti pirmo pasitaikiusio varianto. Taip pat reikia prisiminti, kad nekilnojamasis turtas kartais gali apsunkinti gyvenimą. Mat tiek statinį, tiek sklypą reikia prižiūrėti, mokėti mokesčius.
„Kalbant apie investicijas į vertybinių popierių rinkas, reikia žinoti, kad kitais metais stabilumo gali būti mažai. Aišku, kaip visada, yra tikimybė, kad jie bus pelningi“, – sakė J. Varanauskienė.
A. Martišauskas turintiems didesnes pinigų sumas patarė skaidyti investicijas: „Kai turi didesnę pinigų sumą, lengviau pasakyti, kad artimiausiu metu iš tų 110 tūkst. litų tau nereikės 70 tūkst. litų. Mes rekomenduotume tada maždaug 40 tūkst. litų „padėti“ į saugesnius instrumentus, tokius kaip indėliai ar valstybinės obligacijas. Likusią sumą galima investuoti ten, kur palūkanas galima gauti didesnes.“
M. Ignotas patarė periodiškai investuoti mažesnes pinigų sumas ir taip pamažu išlyginti investicijų vertę: „Jeigu kainos krinta, o jūs perkate, perkate, perkate, taip sumažinate savo investicijų savikainą. Ją sumažindami galite tikėtis, kad greičiau atgausite pinigus. Jeigu rinkos kyla, o jūs perkate nedideliais kiekiais, mažiau rizikuojate, kad nusipirksite labai daug turto labai didelėmis kainomis.“
Pažvelgus kitu kampu
IQ ekonomikos redaktorius Andrius Matuliauskas kalba apie kiek labiau avantiūristiškas investicijų kryptis. Tiesa, jos tinkamos toli gražu ne visiems, yra susijusios su didesniu rizikos laipsniu ir ilgesniu investavimo horizontu. Kita vertus, jos gali būti patrauklios tiems, kas yra sukaupę daugiau lėšų, o minėtos sumos nedarytų didelės įtakos investicijų portfeliui ir galėtų suteikti daugiau pasitenkinimo nei investavimas į obligacijas ar akcijų fondus.
10 tūkst. litų investicijų sumai galima rinktis lietuvių menininkų darbus, kurie, palyginti su užsienio šalių standartais, yra santykinai pigūs. Pavyzdžiui, 2010-aisiais jaunojo tapytojo prizą laimėjusio Lino Jusionio darbai buvo vertinami 1,5-2 tūkst. litų, o šiandien už juos prašoma 6-8 tūkst. litų. Aišku, galima rinktis ir tokių lietuvių tapybos grandų kaip Vilmanto Marcinkevičiaus ar Stasio Eidrigevičiaus darbus, tik už juos greičiausiai teks pakloti kelis kartus didesnę sumą pinigų.
110 tūkst. litų suma yra pakankama investuoti į klasikinį automobilį, pavyzdžiui, aštuntojo dešimtmečio „Porsche 911 Carrera“ modelį. Nors įsigyti labiausiai tarp kolekcionierių vertinamo RS varianto už tokią sumą jau nepavyks, nes jo kaina perkopusi 200-300 tūkst. litų, bet ne tokių retų ir pigesnių šio modelio variantų dar galima surasti. Pietų Europos šalyse šie keturių dešimtmečių senumo automobiliai yra visai geros būklės.
