Palestinai suteiktas Jungtinių Tautų (JT) stebėtojos statusas tik įpylė žibalo į Artimųjų Rytų ugnį.
Ką laimėjo palestiniečiai, kai 138 šalys Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje lapkričio 29 d. pritarė rezoliucijai dėl stebėtojos statuso Palestinai suteikimo? Visų pirma, aukštesnį statusą, kuris gal suteiks svorio ne tik derybose su Izraeliu.
Nesisekant dvišalėse derybose su Izraeliu surasti kompromiso, tiksliau, įtvirtinti savo nepriklausomybės, palestiniečiai ėmėsi naujos taktikos arba, pasak kai kurių apžvalgininkų, „lįsti pro langą“ (nes nepavyksta įeiti pro duris), t. y. derėtis su atskiromis valstybėmis dėl Palestinos valstybės pripažinimo ir veikti per tarptautines institucijas. Praėjusiais metais Palestina tapo UNESCO nare, bet jos bandymas tapti visateise JT nare įstrigo JT Saugumo Taryboje, todėl kreiptasi dėl stebėtojos statuso, kokį turi, pavyzdžiui, Vatikanas, suteikimo.
Nors palestiniečiai iškovotą JT stebėtojos statusą emocinguose mitinguose prilygino vos ne valstybingumo pripažinimui, realybė yra šiek tiek niūresnė. Turėdama stebėtojos statusą Palestina galės dalyvauti JT Generalinės Asamblėjos debatuose ir turės galimybę prisijungti prie įvairių JT agentūrų bei Tarptautinio baudžiamojo teismo, kuriame galėtų būti keliami tariami Izraelio karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmogiškumui. Tačiau galimybė nereiškia, kad taip įvyks.
Ką tikrai gavo su stebėtojo statusu Palestina – Izraelio įniršį. Izraelis ne tik grasino, bet ir konfiskavo 120 mln. dolerių pajamų iš mokesčių. Be to, netrukus po „istorinio“ Palestinai JT sprendimo Izraelis pareiškė, kad ginčytinose teritorijose Rytų Jeruzalėje ir Vakarų krante pastatys 3 tūkst. namų žydų naujakuriams.
Šis pareiškimas sukėlė daug nerimo tarptautinėje bendrijoje. Nausėdijų statybų planus paragino atšaukti tiek Izraelio amžinos sąjungininkės JAV, tiek Europos valstybės. Tačiau kitų metų sausį įvyks visuotiniai rinkimai Izraelyje. Kol kas reitinguose pirmauja „kietą“ politiką įgyvendinantis premjeras Benjaminas Netanyahu, todėl kokių nors nuolaidų palestiniečiai vargu ar gali tikėtis.
Prisiminus, kad prieš kelias savaites dėl „Hamas“ vykdytų raketų apšaudymų Izraelis vos nepradėjo karinės operacijos Gazoje ir turint omeny, kad Egipte tęsiasi neramumai, o Sirijoje toliau vyksta pilietinis karas, gauname potencialiai viską naikinantį Artimųjų Rytų kokteilį metų pabaigai.
Nesvarbu
„Lietuva visada nuosekliai rėmė palestiniečių teisę į valstybingumą, grįstą tautų apsisprendimo teise, tačiau ši vizija gali būti įgyvendinta tik tiesioginių derybų būdu ir tik besąlygiškai laikantis vadinamojo dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo, kurio pagrindu taikiai bei saugiai viena šalia kitos egzistuotų Izraelio valstybė ir nepriklausoma, demokratinė bei gyvybinga kaimyninė Palestinos valstybė“, – diplomatiškai nepriekaištingai naujienų agentūrai BNS Lietuvos poziciją išdėstė paskutines dienas diplomatijos vadovo poste skaičiuojantis Audronius Ažubalis.
Lietuva buvo viena iš 41 valstybės, kuri susilaikė balsuojant dėl Palestinos statuso JT. Prieš metus Lietuva netgi pasisakė prieš Palestinos narystę UNESCO. Moralistai turėtų pasmerkti tokią diplomatiją – juk pati Lietuva ne per seniausiai tapo nepriklausoma ir sunkiai kovojo dėl pripažinimo, o dabar „spjauna“ į „likimo brolius“ palestiniečius.
Bet reikia prisiminti, kad dėl holokausto Lietuvos santykiai su Izraeliu lieka jautrūs, o pagrindinė žydų valstybės sąjungininkė JAV yra ir mūsų saugumo garantas. Kita vertus, turtingos Europos šalys, ypač Skandinavijos (Danija, Švedija, Suomija, Norvegija pritarė stebėtojo statuso JT suteikimui Palestinai), linkusios simpatizuoti palestiniečiams, o tai naujoji Lietuvos užsienio politikos kryptis.
Vis dėlto kiek Palestina svarbi Lietuvos užsienio politikoje? Gal atsakymo reikia ieškoti šiuose Lietuvos užsienio politikos vairininkės prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžiuose, pasakytuose prieš balsavimą: „Kadangi Europos Sąjunga, kuri jau turėtų formuoti tokias pozicijas bendriau, nėra suformavusi bendros pozicijos – mūsų žiniomis, maždaug devynios valstybės palaiko, kitos susilaiko, tai Lietuva rytoj balsuos susilaikydama.“
