Prie neseniai nutiestų vandens ir nuotekų tinklų nesijungiantys rajono gyventojai sulaukia netikėtų svečių.
Į pagalbą pasitelkė aplinkosaugininkus
Bendrovė „Aukštaitijos vandenys“ ir Panevėžio rajono savivaldybė bijo pasirodyti apsimelavusios prieš milijonus litų vandentiekio ir nuotekų tinklams atseikėjusią Europos Sąjungą ir sulaukti finansinių sankcijų.
Mat prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų jungiasi gerokai mažiau gyventojų, nei jos nurodė paraiškoje ES, kai prašė pinigų. Panevėžio rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Rimas Samkus sakė, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra siunčia raštus – primena apie įsipareigojimus ir įspėja, kad jų neįvykdžius gali tekti grąžinti dalį pinigų.
Kaip žinoma, Panevėžio rajono savivaldybė finansiškai irgi yra nemažai prisidėjusi prie vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo.
Rajono gyventojai vangiai jungiasi prie vandentiekio tinklų, bet ypač neturi noro tualetų turinį nuleisti į centralizuotus nuotekų tinklus.
„Aukštaitijos vandenų“ nuotekų tvarkymo paslaugos brangesnės nei kaimyno ar pažįstamo, išvežančio jas nuosavu specialiu transportu. Kiekvieną litą skaičiuojančių rajono gyventojų neveikia argumentai, kad jungtis prie nuotekų tinklų patogiau jiems ir saugiau gamtai.
Kadangi „Aukštaitijos vandenų“ klientų mažiau nei planuota, vandentiekininkai ir valdininkai suka galvas, kaip įtikinti gyventojus naudotis komunikacijomis. Sumąstyta, pasitelkus Panevėžio regiono aplinkos apsaugos specialistus, juos paspausti.
Visą rudenį į kaimus, kuriuose pastaraisiais metais nutiestas vandentiekis ir kanalizacija, važiavo jungtinės vandentiekininkų, rajono Savivaldybės atstovų ir aplinkosaugininkų komisijos.
Jų tikslas – patikrinti, kaip tvarkomos nuotekos.
Pasak R.Samkaus, daugelio aplankytų valdų, neprisijungusių prie centralizuotų tinklų, šeimininkai dokumentais negalėjo pagrįsti, kur dedantys nuotekas, ar neteršiantys gamtos.
Vedėjo teigimu, tikėtina, kad kanalizacijos atliekas išvežantys privatūs vežėjai jas kur nors išpila arba vogčiomis nuleidžia į centralizuotus nuotekų tinklus. Todėl jų paslaugos gyventojams pigesnės nei „Aukštaitijos vandenų“.
Skauda galvą dėl Naujamiesčio
Neseniai komisija atliko reidą Naujamiesčio, Šilagalio ir Molainių gyvenvietėse. Naujamiestyje patikrinta 91, Šilagalyje – 25, Molainiuose – 12 sodybų, turinčių galimybę, bet neprisijungtų prie centralizuotų tinklų.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos agentūros Panevėžio skyriaus vedėjas Antanas Gailiušis „Sekundei“ sakė, kad beveik 60 procentų visų patikrintų namų gyventojų neturėjo nuotekų išvežimą patvirtinančių dokumentų, kiti naudojasi lauko tualetais.
„Jie mums aiškino, kad nuotekas išveža vietos ūkininkai ar kaimynai. Kur jas deda, esą neturintys supratimo“, – pasakojo A.Gailiušis.
Pasak aplinkosaugininko, gyventojams buvo priminta, kad buitinių nuotekų kaupimo rezervuarų turinys turi būti vežamas ir apdorojamas buitinių nuotekų valymo įrenginiuose ir jas šalinti gali tik savivaldos institucijų leidimus turinčios įmonės.
Panevėžio rajone nuotekų šalinimo paslaugas gali teikti VšĮ Velžio komunalinis ūkis, UAB „Švaros komanda“, UAB „Aukštaitijos vandenys“, AB „Panevėžio specialus autotransportas“, UAB „Ekovala“.
Šių įmonių paslaugomis naudojasi vos vienas kitas gyventojas.
Komisijai ne vienas savininkas pažadėjo savo sodybą jungti prie centralizuotų tinklų, kiti pareiškė neturintys pinigų nei tiems darbams, nei mokėti už paslaugas „Aukštaitijos vandenims“.
Pasak Panevėžio regiono gamtos apsaugos specialistų, nuotekų šalinimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia administracinę atsakomybę – namų savininkams ir nuotekų vežėjams gresia piniginės baudos.
Nuotekų išleidimas į aplinką neturint leidimo ar nuotekų išleidimas į drenažo sistemas užtraukia baudą nuo 400 iki 2000 litų.
Nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas, užtraukia baudą nuo 200 iki 1000 litų.
Už pakartotinius nusižengimus baudžiama dar didesnėmis piniginėmis baudomis.
Tačiau, pasak A.Gailiušio, nubausti aplinkos teršėjus galima tik pagavus juos už rankos darant nusikaltimą.
Gyventojai tai puikiai žino, todėl esą ir klesti nelegalus nuotekų duobių ir talpyklų valymas, o jų turinys išpilamas bet kur.
Garsiai nedejuoja
Bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ atstovas spaudai Svajūnas Mikeška patvirtino, kad planas, kiek gyventojų jau turėjo prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, toli gražu neįvykdytas.
Pasak jo, vien Panevėžyje ir Ramygaloje, kur į šiuolaikinę vandens ir nuotekų tvarkymo sistemą buvo investuoti 35 milijonai litų, galimybę prisijungti prie tinklų gavo 3 tūkstančiai 422 gyventojai. Rugsėjo 30 dienos duomenimis, iš jų prisijungė apie 1200.
Jeigu nebus pasiektas geresnis rodiklis, „Aukštaitijos vandenims“ gali tekti grąžinti dalį gautos ES paramos. Beje, iš minėtų investicijų, 29 mln. litų skyrė ES.
Tačiau, S.Mikeškos teigimu, įmonė situacijos nedramatizuoja. Panevėžyje ir rajone, palyginti su kitais šalies miestais, gyventojai dar gana aktyviai jungiasi prie tinklų.
Jis neneigė, kad vandens tiekėjų bendri su aplinkos apsaugos specialistais ir valdininkais vizitai pas gyventojus į namus – viena iš priemonių, kad „Aukštaitijos vandenų“ klientų padaugėtų.
Inga SMALSKIENĖ , Sekunde.lt
