Belgijoje, Briuselyje, prieš mažas Europos Sąjungos tiesiogines išmokas protestavusių 60 Lietuvos ūkininkų gretose nebuvo nė vieno iš Panevėžio rajono.
Delegavo vieną, važiavo kita
Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio rajono vadovas Vygantas Keturakis sako, kad buvo planuota deleguoti savo narius, tačiau dėl jam neaiškių priežasčių į protesto traktorių neįšoko nė vienas.
„Matyt, laiku nesusišnekėjome su akcijos organizatoriais – Lietuvos žemės ūkio rūmais“, – kalbėjo jis.
V.Keturakio teigimu, Panevėžio rajono ūkininkai labai aktyviai rėmė akciją: aukojo pinigus, rinko parašus.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus nariai norėjo į Briuselį pasiųsti rajono žemdirbiams Lietuvos žemės ūkio rūmuose (LŽŪR) atstovaujančią Danguolę Kuzmienę ir dar vieną savo narį. Panevėžio skyriaus pirmininkas neslėpė, kad jiems šiek tiek apmaudu, jog nepavyko nė vienam išvykti.
Iš Panevėžio rajono vienintelė į Briuselį protestuoti prieš mažas Europos Sąjungos išmokas Lietuvos ūkininkams važiavo kooperatyvo „Ėriškių pienas“ laikinai direktoriaus pareigas einanti Jūratė Karpavičiūtė.
Ji nesijaučia įšokusi ne į savo roges ir sakė atstovavusi kooperatyvo nariams – 200 ūkininkų. Tad jų problemos laikinajai direktorei puikiai žinomos.
J.Karpavičiūtė kartu su kitais proteste dalyvavusiais Lietuvos žemdirbiais ir gyvulių augintojais susitiko su eurokomisaru Algirdu Šemeta, Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.
„Ėriškių pieno“ laikinoji vadovė pasidžiaugė, kad, palyginti su Latvijos ir Estijos protestuotojų delegacijomis, Lietuvių komanda buvo gausiausia ir aktyviausia.
Džiaugiasi žingsniu į priekį
LŽŪR specialistė D.Kuzmienė nemano, kad reikėtų sureikšminti faktą, jog Panevėžio rajono ūkininkų sąjungai nepavyko į protesto akciją deleguoti norimų asmenų.
„Svarbu, kad akcija pavyko ir prie to prisidėjo daug Panevėžio rajono žemdirbių“, – kalbėjo ji.
Pasak D.Kuzmienės, jau galima pasidžiaugti, kad susitarta dėl didesnių 2014–2020 m. ES išmokų. Jos turėtų siekti 196 eurus (677 Lt). Dabar vidutinė Lietuvos žemdirbiams tenkanti išmoka yra tik 143 litai.
Mūsų šalies ūkininkai pageidauja, kad išmokos siektų ES vidurkį – 268 eurus (925 Lt) už hektarą.
D.Kuzmienės teigimu, lietuviai dar turi šansų išsikovoti didesnes nei 196 eurai išmokas, bet jos esą tikrai nebebus mažesnės.
Tačiau J.Karpavičiūtė tvirtina, kad dėl 196 eurų dydžio išmokos tvirtai rankomis su Briuseliu kol kas nesukirsta. Dėl 2014–2020 metų ES biudžeto vis dar diskutuojama.
Nebepajėgūs konkuruoti
Panevėžio rajono ūkininkų sąjungos vadovas V.Keturakis sako, kad dabartinėmis sąlygomis, kai vidutinė ES išmoka Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių žemdirbiams taip skiriasi, jie nebepajėgūs konkuruoti su užsienio ūkininkais.
Pašnekovo teigimu, Lietuvos ūkininkų produkcijos pagamino sąnaudos tikrai nėra mažesnės už Europos Sąjungos ūkininkų.
„Mes europinėmis kainomis mokame ir už kurą, ir už trąšas. Sąlyginiai Lietuvoje pigesnė tik žemė ir darbo jėga. Tačiau ne paslaptis, kad žemės ūkyje, kaip ir kituose sektoriuose, yra nemažai vadinamojo šešėlio.
Jeigu mūsų žemdirbiai gautų didesnes išmokas, sumažėtų nelegalaus darbo apraiškų žemės ūkyje, atlyginimai kiltų“, – įsitikinęs V.Keturakis.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
