Terminas „fiskalinis skardis“ kalbant apie JAV finansus vartojamas nuo šių metų pradžios. Pastarosiomis savaitėmis, kai JAV prezidentu antrai kadencijai buvo perrinktas demokratų kandidatas Barackas Obama, šis žodžių junginys pradėtas kartoti dar dažniau. Fiskalinis skardis gali kelti grėsmę ne tik JAV, bet ir viso pasaulio ekonomikai.
Gana grėsmingai skambantis terminas iš tiesų apibūdina du dalykus – mokesčių lengvatų galiojimo pabaigą, kurios buvo įvestos prieš gerą dešimtmetį, ir biudžeto išlaidų mažinimą. Šie du veiksniai, remiantis kai kurių ekonomistų paskaičiavimais, esą sudarytų apie 4 proc. BVP ir neigiamai paveiktų ekonomikos augimą.
Kadangi šiuo metu tikimasi 2,1–2,3 proc. sieksiančio JAV ekonomikos augimo, tai fiskalinis skardis jį paverstų panašaus lygio ekonomikos susitraukimu. O tokia kryptimi pašliję JAV reikalai ir toliau besitęsiančios problemos euro zonoje virstų prastesnėmis pasaulinės ekonomikos perspektyvomis. Tiesa, yra ir priešingų nuomonių dėl fiskalinio skardžio įtakos.
Pinigines patuštinti teks visiems
Pajamų mokesčių lengvatas dar 2001 m. įvedė ankstesnis JAV prezidentas George’as Bushas. Tuo metu JAV rinką ir ekonomiką buvo sudrebinęs informacinių technologijų įmonių griūtis, Rugsėjo 11-osios teroristinis išpuolis. Tuo metu manyta, kad sumažinti mokesčiai turėtų paskatinti investicijas ir darbo vietų kūrimą bei, kartu su centrinio banko vykdytu kiekybiniu stimuliavimu, virsti papildoma paskata ekonomikos augimui.
Dabar akivaizdu, kad bent viena iš tuo metu pasitelktų skatinimo priemonių – kiekybinis stimuliavimas buvo po kelerių metų nutrauktas. Vis dėlto sprogus nekilnojamojo turto burbului JAV ir šaliai atsidūrus finansų krizėje jo vėl teko griebtis. Nuo 2008 m. pabaigos Federalinis rezervų bankas įvykdė kelis stambius kiekybinio ekonomikos stimuliavimo etapus, neatmetama galimybė, kad dar vienas etapas gali būti įgyvendintas ir 2013 m.
Kitos skatinimo priemonės – sumažintų mokesčių – politika tęsėsi visą dešimtmetį, sumažinti tarifai turėtų vėl išaugti nuo kitų metų pradžios. Iš esmė didesni mokesčių tarifai palies didžiąją dalį visų amerikiečių, nes tarifai automatiškai išaugs visuose pajamų rėžiuose. Skaičiuojama, kad vidurinei klasei priklausanti amerikiečių šeima, kurios bendros pajamos per metus siekia apie 100 tūkst. JAV dolerių, nuo kitų metų mokesčiams turės skirti 2 tūkst. JAV dolerių didesnę sumą. Tai reiškia, kad mokestinė našta padidės apie 2 proc.
Tiesa, įvertinus išnykusias nekilnojamojo turto ir dovanų apmokestinamo lengvatas, padidintą kapitalo prieaugio mokesčio tarifą, santykinai didesnė mokesčių našta užguls labiau pasiturinčių amerikiečių pečius. Dabar galiojantis didžiausias 35 proc. pajamų tarifas, kuriuo apmokestinamos 388 tūkst. JAV dolerių viršijančios metinės pajamos, padidės iki 39,6 proc.
Kapitalo prieaugio mokesčio tarifas, taikomas pelnui iš akcijų ar nekilnojamojo turto pardavimo, bus padidintas nuo 15 iki 20 proc. Riba, nuo kurios neapmokestinami nekilnojamojo turto ir dovanojimo sandoriai, bus sumažinta nuo dabar galiojančių 5 mln. JAV dolerių iki 1 mln. JAV dolerių.
Išlaidų apkarpymas bus visuotinis
Kaip minėta, kita prognozuojamo fiskalinio skardžio pusė susideda iš JAV biudžeto išlaidų karpymo programos, kuri yra paremta 2011 m. priimtu Biudžeto kontrolės įstatymu.
Šis įstatymas turėtų apriboti JAV skolos augimą per ateinančius 10 metų ir sumažinti biudžeto išlaidas 917 mlrd. JAV dolerių mažinant asignavimus ar nustatant jų limitus praktiškai visose srityse, išskyrus sveikatos apsaugos ir kariuomenės darbuotojų atlyginimus.
Kadangi specialiai įkurtam komitetui praėjusiais metais nepavyko susitarti dėl konkrečių sričių, kuriose bus mažinamas finansavimas, tai minėtasis įstatymas numato automatiškai įsigaliosiantį išlaidų apribojimą daugiau kaip 1000 įvairių valstybinių programų.
Be to, kitąmet baigiasi ir anksčiau dėl lėtai mažėjančio nedarbo pratęsta valstybinė nedarbo išmokų mokėjimo programa. Tai gali paveikti apie 2 mln. amerikiečių.
Dėl poveikio nesutaria
Jei situacija nepasikeis, tai dar iki metų pabaigos gali paskatinti žmones pasinaudoti mokesčių lengvatomis ir perskirstyti turtą šeimos nariams, kapitalo nuostolius paskirstyti šiems metams, taip pat pabandyti realizuoti ir kapitalo prieaugio pajamas iš prekybos vertybiniais popieriais. Aktyvesnis akcijų išpardavimas metų gale gali paskatinti finansų rinkų nuosmukį tiek JAV, tiek visame pasaulyje.
Tačiau baiminamasi, kad 2013 m. tai gali virsti didesniu visos ekonomikos nuosmukiu, nes didesni mokesčiai ir mažesnės išlaidos mažins žmonių paskatas ir galimybes investuoti bei vartoti, tai turės įtakos ir verslo sektoriui.
Oponuojantys mokesčių didėjimui ir biudžeto išlaidų mažinimui skaičiuoja, kad dėl to kitais metais JAV įmonių pelningumas gali sumažėti apie 20 proc., keliais procentiniais punktais išaugti nedarbas, o šalis vėl įkristų į recesijos duobę, iš kurios išsikapanojo prieš dvejus metus. Priimti reikalingus įstatymus, kurie atidėtų mokesčių lengvatų panaikinimą ir biudžeto išlaidų apkarpymą šią savaitę JAV prezidentą ir Kongresą paragino centrinio banko vadovas Benas Bernanke.
Vis dėlto kai kurie ekonomistai, tarp jų ir žymusis Paulas Krugmanas, nurodo, kad fiskalinis skardis nėra tokia didelė grėsmė, kaip ją bando vaizduoti. Pirmiausia, tai padarys teigiamą įtaką smarkiai deficitiniam JAV biudžetui – išaugusios pajamos iš mokesčių surinkimo sudarytų apie 2 proc., o išlaidos sumažėtų 0,25 proc., tai didžiąja dalimi padėtų sumažinti JAV biudžeto deficitą nuo 7,2 proc. šiais metais iki maždaug 4 proc. kitais metais. O sparčiai mažinamas biudžeto deficitas būtų pagrindinis veiksnys siekiant stabilizuoti JAV skolą (niekas kol kas nekalba apie jos mažinimo būdus).
Kaip viename savo komentarų nurodė P. Krugmanas, išaugę mokesčiai nebūtinai turi virsti ir mažesnėmis investicijomis ar lėtesniu ekonomikos augimu. Šiam teiginiui pagrįsti jis nurodo į laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo, kai didžiausioms pajamoms JAV galiojo net 70 proc. mokesčio tarifas, nepaisant to, tai buvo vienas sparčiausių JAV ekonomikos augimo laikotarpių per praėjusį amžių.
Jeigu dėl sprendimų šioje srityje JAV Senatui susitarti iki metų galo nepavyks, tai kitais metais JAV ekonomika negalės remtis nei didesniu valstybės išlaidavimu, nei paprastų šalies piliečių noru labiau išlaidauti. Tad jai liks vienintelis patikimas rėmėjas – Federalinis rezervų bankas, kuris greičiausiai bus priverstas imtis dar vieno kiekybinio stimuliavimo etapo.
