Trys krepšininkai, trys skirtingi likimai. Nacionalinės krepšinio lygos (NBA) lietuviai naują sezoną pradėjo iš skirtingų startinių pozicijų, bet visus taškus bus galima dėlioti tik po ilgo maratono.
NBA sezonas dar tik įsibėgėja, tačiau jau aišku, kad Jonas Valančiūnas tampa Toronto „Raptors“ veidu, Linas Kleiza šioje Kanados komandoje yra svarbiausias atsarginis, o Donato Motiejūno karjera už Atlanto klostysis sunkiau, nei norėtųsi pačiam kauniečiui ir jo talento gerbėjams Lietuvoje. Ką žada šis sezonas trims NBA lietuviams?
Toronto šerifas Jonas
Lapkričio 18 d. pirmieji 10 tūkst. į Toronto „Air Canada Center“ areną stebėti „Raptors“ rungtynių su Orlando „Magic“ atvykusių aistruolių į namus išvyko ne tuščiomis – rankose jie spaudė nemokamai dalytas pliušines J. Valančiūno figūrėles (angl. bobblehead). Aistruolius pamaloninti tokiomis dovanomis jau tapo „Raptors“ tradicija, o šiemet pirmosios „Bobblehead“ dienos herojumi tapo Toronto ekipos debiutantas iš Lietuvos. Ir tai nebuvo atsitiktinumas ar reveransas J. Valančiūno išvaizdai.
„Raptors“ vadovai nuo pat 2011 m., kai 211 cm ūgio uteniškį NBA naujokų biržoje pasirinko 5-uoju kvietimu, leido suprasti, kad jį mato klubo ateities žvaigžde. Šią viziją Toronto klubas įgyvendina nuo pat pirmųjų J. Valančiūno žingsnių NBA lygoje.
J. Valančiūno šypsena šviečia vos atsivertus „Raptors“ interneto puslapį, o savo indėlį į ažiotažo katilą įpila ir Toronto žiniasklaida, sekanti kiekvieną jaunojo lietuvio žingsnį ir žvilgsnį.
J. Valančiūnas prie tokio dėmesio buvo pripratintas ir Lietuvoje, tad iki galutinio reklaminio potencialo išnaudojimo reikia tik perlaužti kalbos barjerą. Bet dar svarbiau – neužsimiršti, kad NBA verslas ir šou žengia savais keliais, o svarbiausias dalykas išlieka krepšinis.
Aikštėje J. Valančiūnas irgi įrodo, kad yra nepėsčias. Lietuvis nežaidžia taip įspūdingai kaip kiti naujokai – Anthony Davisas iš Naujojo Orleano „Hornets“, Damianas Lillardas iš Portlando „Trail Blazers“ ar Michaelas Kiddas-Gilchristas iš Šarlotės „Bobcats“, – tačiau kartais patenka ir į platesnį NBA kontekstą nušviečiančių apžvalgininkų radarą.
Jei „Raptors“ vadovai vysto projektą „J. Valančiūnas – reklamos veidas“, tai panašų projektą krepšinio aikštėje yra sumanęs komandos treneris Dwane’as Casey. Jis dar prieš sezoną garantavo lietuviui vietą starto penkete ir pirmosiomis savaitėmis buvo nepaprastai kantrus ir atlaidus net tada, kai uteniškis nerasdavo sau vietos tarp galingų ir plačiapečių NBA vidurio puolėjų.
Tačiau visą Lietuvą nudžiugino D. Casey įspėjimas kitiems NBA aukštaūgiams: „Skriauskite Joną Valančiūną, kol dar galite, nes greitai tokios galimybės nebeturėsite.“
Per pirmus 8 susitikimus J. Valančiūnas vidutiniškai rinko 8,4 taško ir 5,3 atkovoto kamuolio, bet beveik neabejojama, kad šie rodikliai kils į viršų. Pirmiausia dėl to, kad daugės lietuvio žaidimo minučių. Pirmomis savaitėmis 20-metis uteniškis aikštėje praleisdavo po ne visas 20 minučių, bet dėl to derėtų kaltinti per greitai susirenkamas pražangas.
Kai J. Valančiūnas išspręs šią problemą ir sutvirtės fiziškai, D. Casey perspėjimas taps kūnu. NBA aukštaūgiams pats laikas sunerimti, nes tai gali atsitikti jau antroje šio sezono pusėje.
Etatinis atsarginis Linas
Rinktinėje lyderis, NBA – atsarginis. L. Kleiza susitaikė su tokiu vaidmeniu, ir jis jam sekasi. Taip buvo Denverio „Nuggets“ ekipoje, taip yra ir šį sezoną Toronto „Raptors“.
„Stengiuosi būti agresyvus ir padėti komandai kildamas nuo suolo. Puikiai suprantu, koks reikalingas yra impulsas iš atsarginių žaidėjų“, – po pergalės prieš Indianos „Pacers“ kalbėjo 27-erių Lietuvos rinktinės lyderis.
Praleidęs sezono startą dėl asmeninių priežasčių L. Kleiza per susitikimą su Jutos „Jazz“ parodė, ką iš tikrųjų sugeba, – 20 taškų (7/16 metimų) ir 7 atkovoti kamuoliai per 30 minučių.
Turbūt ir D. Casey negalėtų įvardyti nė vieno krepšinio elemento, kuriuo L. Kleiza yra prastesnis už savo pozicijos kolegas Dominicą McGuire’ą ir Landry Fieldsą. Tačiau „Raptors“ treneris nori, kad patyręs lietuvis būtų šeštasis komandos žaidėjas, ir L. Kleizai su tuo teks susitaikyti. Kita vertus, rungtynės su „Jazz“ patvirtino, kad svarbiau yra ne tai, kurie žaidėjai pradeda žaidimą nuo švilpuko, o tai, kurie rungtyniauja svarbiausiomis akimirkomis.
Geriausią savo NBA sezoną L. Kleiza žaidė 2010–2011 m. (11,2 taško, 4,5 atkovoto kamuolio), prieš sunkią kelio traumą, tačiau šiemet jau yra visiškai atsigavęs ir turėtų prie šių rodiklių priartėti.
Blankiai sezoną pradėjusiai „Raptors“ ekipai reikės L. Kleizos prasiveržimų ir tritaškių, bet dar labiau reikės, kad jis taptų tikrai patikimu J. Valančiūno auklėtoju. Kad J. Valančiūnas jau priglaustas po sparnu, galima spėti ir iš supanašėjusio lietuvių aprangos stiliaus.
Hjustono nuskriaustas Donatas
Į NBA keliaujantiems europiečiams egzistuoja tik viena svarbiausia sėkmės formulė – atsidurti tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Kas būna tuomet, kai susiklosto priešinga situacija, iš savo karčios patirties gali papasakoti ir Lietuvos krepšinio žvaigždės Šarūnas Jasikevičius ar Arvydas Macijauskas.
Per savo pirmąjį NBA sezoną kažką panašaus išgyvena D. Motiejūnas. Solidžiai žaidęs per ikisezoninius Hjustono „Rockets“ mačus ir oficialiai debiutavęs NBA per rungtynes su Detroito „Pistons“ (3 taškai per 5 minutes), kaunietis buvo priverstas plušėti antrinės NBA „D-League“ „Rio Grande Valley Vipers“ komandoje. Tai galima vadinti įvairiai – arba tremtimi, arba stažuote, bet faktas tas, kad „Rockets“ klubas nėra geriausia stotelė D. Motiejūnui.
Priežastis ta, kad „Rockets“ generalinis vadybininkas Darylas Morey lygos apžvalgininkų jau seniai vadinamas didžiausiu NBA pirkliu. Jo vizija – į „Rockets“ komandą pakviesti bent dvi pirmo ryškumo lygos žvaigždes ir aplink jas lipdyti visą komandą.
Pirmą savo grobį (Jamesą Hardeną) D. Morey jau sumedžiojo prieš šį sezoną, tačiau jo rankose lieka daugybė jaunų talentų (tarp jų ir D. Motiejūnas), krūva naujokų biržos šaukimų ir kitų finansinių instrumentų, kuriuos bus galima panaudoti artėjant perėjimų langui užsidaryti.
Mažai kas abejoja, kad „Rockets“ šią žiemą sieks NBA sudrebinančių mainų, ir būtent tokio scenarijaus turėtų melsti D. Motiejūnas. 22 metų 213 cm ūgio kauniečiui reikėtų patekti į savąją „Raptors“ – komandą, kurioje jis būtų reikalingas ir norimas.
Kita vertus, D. Motiejūnas per daug talentingas, kad jį ištiktų Lietuvos žiniasklaidoje minėtų kitų „D-League“ žaidusių lietuvių Martyno Andriuškevičiaus ir Virginijaus Praškevičiaus likimas. D. Motiejūnas turi vietą NBA, dabar svarbu tą vietą atrasti.
D. Motiejūnas antrinėje lygoje netruko įrodyti, kad yra vertas žaisti NBA. Vilkėdamas „Rio Grande Valley Vipers“ marškinėlius jis spėjo sužaisti vos dvejas rungtynes. Per jas lietuvis pelnė iš viso 48 taškus ir atkovojo 19 kamuolių. Ir buvo pakviestas sugrįžti į NBA.
