Vilniaus ir Kauno oro uostų veiklos pobūdį derėtų atskirti. Kauno oro uostas galėtų būti skirtas pigių skrydžių bendrovėms ir krovinių pervežimui, o Vilniaus – tradicinėms oro bendrovėms. Taip mano socialdemokratų kandidatas į susisiekimo ministrus Rimantas Sinkevičius.
R. Sinkevičius, kalbėdamas su IQ, aiškino, kad Lietuvoje veikiantys oro uostai neturėtų tarpusavyje konkuruoti dėl pigių skydžių bendrovių.
„Pigiems skrydžiams ir krovinių pervežimui labai tiktų Kauno oro uostas. O sostinės oro uostas nėra pigių skrydžių padalinys. Iš sostinės skrendama į kitų valstybių sostines. Todėl ten aptarnavimo mokesčiai galėtų būti didesni, – svarstė R. Sinkevičius. – Segmentacija, mano supratimu, panaikintų tarp oro uostų tvyrančią konkurenciją.“
Jeigu ši politiko idėja būtų įgyvendinta, iš Vilniaus oro uosto išsikeltų dvi šiuo metu jame veikiančios pigių skrydžių bendrovės – „Ryanair“ ir „Wizz Air“. Ši mintis iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti logiška. Pigių skrydžių bendrovės dažniau siūlo skrydžius ne naujomis, o jau egzistuojančiomis kryptimis. Taip jos konkuruoja tiek tarpusavyje, tiek su tradicinėmis aviakompanijomis.
Tad galima daryti prielaidą, kad, „atlaisvinus“ oro uostą, galimybe pradėti ar plėsti veiklą susiviliotų daugiau tradicinių bendrovių. Tačiau garantijų, kad taip nutiks, nėra. Nepasisekus, susiekimas su pasauliu iš Vilniaus dar labiau suprastėtų. Be to, užsienio valstybių pavyzdžiai neretai rodo, kad mažesniuose oro uostuose gali „tilpti“ ir tradicinės, ir pigių skrydžių oro bendrovės.
Tiesa, R. Sinkevičius pažymėjo, kad antradienį per vos 10 minučių trukusį susitikimą su prezidente Dalia Grybauskaite šios jo idėjos svarstomos nebuvo.
Kandidatas į ministrus taip pat pripažino, kad nėra gerai susipažinęs nei su sostinės mero Artūro Zuoko planu kurti nacionalinę oro bendrovę „Air Lituanica“, nei su neseniai prisiminta idėja sujungti „airBaltic“ ir „Estonian Air“ bei taip sukurti bendrą trijų Baltijos valstybių oro vežėją.
„Nežinau šitų idėjų. Reikia jas išsamiau panagrinėti, išanalizuoti jų ekonominį naudingumą. Jeigu būtų ekonominės priežastys, kurios leistų generuoti didesnes pajamas ir keleivių srautus, tada galima apie tai galvoti. Kol kas aš tokios analizės nemačiau ir nieko konkretaus tuo klausimu pasakyti negaliu“, – sakė R. Sinkevičius. Jeigu būtų „ekonomiškai naudinga“, jis esą nesakytų „ne“ ir galimybei įsigyti SAS akcijų dalį, kurią norėtų parduoti Švedija.
„Manau, kad daugeliu atvejų tai yra ne šių, o kitų metų klausimai. Bet kontūrai, strategijos, prioritetai ryškės jau šiais metais. Aš taip galvoju. Bet reikia sulaukti, mes labai bėgame prieš traukinį“, – sakė R. Sinkevičius.
