Trys to paties regiono oro bendrovės – „airBaltic“, „Estonian Air“ ir SAS – kol kas nesėkmingai mėgina išskristi iš finansinių problemų debesies.
Baltijos ir Skandinavijos šalyse aviacija nėra svajonių verslas. O Lietuva, kurioje per kelerius metus spėjo bankrutuoti dvi oro bendrovės, nėra niekuo išskirtinė regione. Mat finansinių problemų neišvengia ir Latvijos, Estijos bei Skandinavijos šalių oro bendrovės.
Finansinės problemos Latvijos „airBaltic“, Estijos „Estonian Air“ ir Skandinavijos SAS kamuoja jau seniai. Visas jas nemenkomis injekcijomis mėgino gelbėti šalių vyriausybės. Vis dėlto „airBaltic“ ir „Estonian Air“ ateitis priklausys nuo to, ar joms pavyks rasti strateginį investuotoją. SAS galėtų išlikti, jeigu per ilgesnį laikotarpį pavyktų prisijungti prie didesnės oro linijų grupės.
Atleidžia beveik pusę darbuotojų
Bene garsiausiai pastaruoju metu kalbama apie Estijos oro bendrovės „Estonian Air“ finansines problemas. Visai neseniai ši kompanija paskelbė kitąmet nutrauksianti dalį skrydžių ir neatidarysianti planuotų naujų krypčių.
Bendrovė turės atleisti beveik pusę – 146 iš 318 – darbuotojų. „Mažėjanti skrydžių apimtis, deja, reiškia tai, kad teks dirbti su mažesniu darbuotojų skaičiumi, – sakė bendrovės vadovas Janas Palmeris. – Kompanijos veikla bus paremta penkiais lėktuvais, aptarnaujančiais 9–10 svarbiausių krypčių.“
Be to, kaip pranešė „Postimees“ naujienų portalas, J. Palmeris taip pat norėtų padidinti bilietų kainas. Iki šiol „Estonian Air“ bilietų kainos esą buvo žemesnės už rinkos kainas – jomis pardavinėjant bilietus uždirbti pinigų neįmanoma.
Nepaisant minėtų priemonių, bendrovei šiemet gali prireikti dar vienos vyriausybės injekcijos. Tačiau tiksli suma, kuri bent trumpam leistų „Estonian Air“ atsikvėpti, neįvardijama. Praėjusiais metais „Estonian Air“ patyrė 17,3 mln. eurų nuostolių. Spalio pabaigoje pranešta, kad per devynis šių metų mėnesius bendrovė patyrė 20,2 mln. eurų nuotolių. J. Palmeris skaičiuoja, kad dabartiniais tempais kompanija praranda po 2,5 mln. eurų per mėnesį.
Rasti investuotoją nerealu?
Duodamas interviu portalui „E24“ J. Palmeris užsiminė, kad rasti privatų investuotoją „Estonian Air“ yra praktiškai nerealu. Savo ruožtu Estijos pareigūnai ne sykį pakartojo jokiais būdais neleisiantys bankrutuoti šalies oro bendrovei. Tačiau vėliau pripažino, kad gali nutikti būtent taip, jeigu Europos Komisija (EK) neduos leidimo gelbėti kompanijos.
„Kadangi „Estonian Air“ likimą nulems ne Estijos vyriausybė, o EK, negalima atmesti jokio scenarijaus“, – sakė ministras pirmininkas Andrusas Ansipas, kurį cituoja Estijos nacionalinio transliuotojo ERR naujienų svetainė.
Europos Sąjungos (ES) transporto komisaras estas Siimas Kallasas teigė suprantantis, kaip svarbu Estijai išsaugoti nacionalinę oro bendrovę. Tačiau tuo pat metu jis pažymėjo, kad „Estonian Air“ negali reikalauti išskirtinių sąlygų: „Mes turime bendrą aviacijos rinką. Tai reiškia, kad visiems galioja vienodos taisyklės.“
Daugiau detalių šiuo klausimu turėtų paaiškėti per artimiausias savaites. Tačiau galutinio sprendimo nelaukiama be antrojo kitų metų ketvirčio.
EK tiria „airBaltic“ gelbėjimą
EK atidžiai stebi ne tik „Estonian Air“, kuriai šiemet ir pernai valstybė jau skyrė maždaug 30 mln. eurų, bet ir Latvijos oro bendrovės „airBaltic“ gelbėjimą. EK inicijavo tyrimą, nes turi abejonių, ar priemonės, kuriomis Latvija padeda nacionaliniam oro vežėjui, yra suderinamos su ES reikalavimais.
Komisija žada kreipti dėmesį į keletą dalykų: 16 mln. latų (79,4 mln. litų) dydžio paskolą, kurią 2011 m. spalį oro bendrovei suteikė valstybė, paskolos palūkanų sumažinimą, bazinio kapitalo didinimą, įvairius kitus mokėjimus ir pervedimus, kuriuos valstybė atliko kompanijos naudai.
EK spręs, ar tokios priemonės nesuteikė „airBaltic“ konkurencinio pranašumo prieš kitas bendroves. Žadama, kad tyrimo metu kiekviena susijusi pusė turės galimybę išreikšti savo nuomonę. Jokie galutiniai tyrimo terminai nėra numatyti – jis truks tiek, kiek reikės.
„airBaltic“ finansiniai sunkumai prasidėjo dar 2008 m. Tuo metu dar veikė ir lietuviška bendrovė „FlyLAL Lithuanian Airlines“, narčiai konkuravusi su latviais ir neatlaikiusi šios kovos. 2011 m. „airBaltic“ patyrė 83,6 mln. latų (414,63 mln. litų) nuostolių. Šiuos metus planuojama baigti su 38 mln. latų (188,47 mln. litų), o kitus metus – su 16 mln. latų (79,36 mln. litų) nuostolių.
Latvijos vyriausybę „airBaltic“ klausimu konsultuojančiai bendrovei „Prudentia“ iki šiol nepavyko surasti strateginio investuotojo oro linijoms. Anksčiau skelbta, kad, neradus strateginio investuotojo, valstybė į bendrovę 2013–2016 m. turės investuoti papildomus 96 mln. latų (476,13 mln. litų).
SAS trumpam atsikvėpė
Bene geriausia būkle iš trijų minėtų oro bendrovių gali pasigirti Skandinavijos oro bendrovė SAS, valdoma Švedijos, Norvegijos ir Danijos vyriausybės. Bendrovei neseniai pavyko susitarti su profsąjungomis dėl atlyginimų mažinimo, darbo grafikų pokyčių. Skaičiuojama, kad tai jai padės sumažinti išlaidas 3 mlrd. Švedijos kronų (1,206 mlrd. litų) ir užsitikrinti 3,5 mlrd. kronų (1,407 mlrd. litų) paskolų.
Bendrovės teigimu, susitarimas su profsąjungomis, paskolos iš vyriausybių ir bankų leis jai varžytis su pigių skrydžių bendrovėmis, tokiomis kaip „Ryanair“ ir „Norwegian Air Shuttle“. Praėjusią savaitę bendrovė savo klientams pasiūlė milijoną pigių bilietų. O kitąmet SAS ketina plėsti maršrutų tinklą ir keleiviams pasiūlys 45 naujas kryptis.
Kol SAS nebuvo užsitikrinusi artimiausios ateities, keleiviai vengė įsigyti skrydžių bilietų. Anonimu norėjęs likti šaltinis agentūrai „Reuters“ sakė, kad pardavimo rodikliai buvo sumenkę 30 proc. Tačiau iškart po susitarimo su profsąjungomis paklausa smarkiai šoktelėjo aukštyn.
Švedai nori atsikratyti akcijų
Vis dėlto ilguoju laikotarpiu SAS ateitis greičiausiai priklausys nuo to, ar jai pavyks tapti didesnės oro linijų grupės dalimi. Jeigu kokia nors didesnė aviakompanija ar kita valstybė norėtų įsigyti dalį SAS akcijų, ji, regis, galėtų tai padaryti nesunkiai. Mat Švedijos vyriausybė, valdanti 21,4 proc. oro bendrovės akcijų, nusprendė pradėti derybas dėl jų pardavimo. Tai paskelbė Švedijos finansų ministras Piteris Normanas, pranešė „Agence France-Presse“.
Ministro žodžiais tariant, per dešimt metų Švedija, Norvegija ir Danija (dviejų pastarųjų šalių vyriausybės valdo po 14,3 proc. SAS akcijų) į SAS investavo daugiau nei 10 mlrd. Švedijos kronų (402 mlrd. litų), o toliau investuoti į SAS būtų neprotinga.
Visos trys SAS valdančios valstybės jau anksčiau yra teigusios, kad norėtų parduoti savo akcijų dalį. Tačiau susidomėjimas akcijomis nebuvo didelis. Kokią savo valdomų akcijų dalį nori parduoti Stokholmas, kol kas nėra aišku.
