Naujoji dauguma Seime nusprendė „užkurti buldozerį“ be jokių subtilių išvedžiojimų, kad kreips dėmesį į opoziciją. Visiems Seimo komitetams vadovaus tik valdančiosios daugumos atstovai. Net Audito komitetas, tradiciškai atitekdavęs opozicijai, šį kartą liko koalicijos rankose.
Seimo Audito komitetas savo pirmininke patvirtino „Tvarkos ir teisingumo“ atstovę Jolitą Vaickienę. Ji – Seimo naujokė, išrinkta pirmą kartą. Iki tol J. Vaickienė buvo Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė, vadovavo UAB „Vijomeda“, Kretingoje valdančiai kavinę „Promenadas“. Kol kas tai vienintelis komitetas, kuriam vadovaus „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovai.
2008–2012 m. Seimo kadencijoje Audito komitetui vadovavo tuometės opozicijos atstovė, Darbo frakcijos narė Loreta Graužinienė, jos pavaduotoju buvo socialdemokratas Bronius Bradauskas.
„Negaliu paaiškinti kitaip, tik manydamas, kad valdantieji nenori efektyvios jų Vyriausybės veiklos finansų kontrolės, – aiškino konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma. – Žinoma, gali būti, kad daugumos atstovai tiesiog stengiasi užimti kuo daugiau postų.“
Paklaustas, ar jam nekyla abejonių dėl naujos Audito komiteto pirmininkės kompetencijos, J. Razma nepuolė vertinti labai griežtai, tačiau pripažino, kad Seimo naujokams iš karto paskirti tokį atsakingą darbą yra rizikinga. „Įmanoma, kad žmogus, užėmęs pareigas, suvokia savo atsakomybę ir greitai gali sustiprinti savo kompetenciją. Tačiau didesnė tikimybė, kad efektyvios kontrolės nebus. Naujam Seimo nariui nėra drąsu, kartais nežinoma, kaip prigriebti senus politikos vilkus, kurie vadovauja ministerijoms“, – teigė J. Razma.
Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė pateikė kitą versiją, kodėl Audito komitetas nebuvo paliktas opozicijai. Anot jos, koalicijos partneriai iš „Tvarkos ir teisingumo“ laikėsi pozicijos, kad būtina atlikti buvusios Vyriausybės veiklos auditą, todėl palikti konservatoriams ar liberalams Audito komiteto nereikėtų. Tai, kad J. Vaickienė neturi patirties Seimo darbe, anot I. Šiaulienės, tik pliusas, nes ji bus „nesusaistyta su valstybės institucijomis“.
Konservatorių frakcijos seniūnas J. Razma užsimena, kad esama ir kitų parlamentinės kontrolės mechanizmų ir jais bus naudojamasi. Be to, kaip pabrėžė J. Razma, jau anksčiau buvo priimta nemažai sprendimų, kurie turi didinti valdžios institucijų skaidrumą – vis daugiau sprendimų, viešųjų pirkimų procedūrų ir kitų formalių veiksmų turi būti skelbiami viešai internete.
Kėdės – paskatinti?
Nors paskirti dar ne visų komitetų pirmininkai, jau aišku, kad didžiąją dalį komitetų valdys socialdemokratų atstovai: Algimantas Salamakimas vadovaus Aplinkos apsaugos, Bronius Bradauskas – Biudžeto ir finansų, Gediminas Kirkilas – Europos reikalų, Mindaugas Bastys – Informacinės visuomenės plėtros, Kristina Miškinienė – Socialinių reikalų ir darbo, Benediktas Juodka – Užsienio reikalų komitetui.
Darbo partija gavo keturių komitetų pirmininkų postus: Kaimo reikalų (pirmininku paskirtas Saulius Bucevičius), Sveikatos reikalų (Dangutė Mikutienė), Švietimo, mokslo ir kultūros (Audronė Pitrėnienė), Valstybės valdymo ir savivaldybių (Valentinas Bukauskas).
Anot I. Šiaulienės, komitetų pirmininkų postai atiteko pagal suderėtas sąlygas tarp koalicijos partnerių derybininkų, o pagal dalybų rezultatus buvo ieškomi žmonės. Vieni, pasak I. Šiaulienės, norėjo pakeisti komitetus ir išbandyti naujas sritis, kitiems, pirmą kartą išrinktiems į Seimą, buvo suteiktas pasitikėjimo ir paskatinimo kreditas, deleguojant juos į komitetų pirmininkų postus.
„Kaip ir stebint valdžios dalybas dėl kitų postų, man susidarė įspūdis, kad vyko dalybos, grįstos atskirų Seimo narių įtaka vienoje ar kitoje partijoje, o ne ieškant paties tinkamiausio ir kompetentingiausio kandidato į konkrečią poziciją, – teigia J. Razma. Anot jo, kartais kompetencija ir įtaka partijoje sutampa – D. Mikutienė, V. Bukauskas, G. Kirkilas yra savo srities žinovai, seniai dirbantys tose srityse, kurių komitetams vadovaus. Tačiau į Biudžeto ir finansų ar Užsienio reikalų komiteto pirmininkų postus, anot J. Razmos, valdančioji koalicija galėjo ir atidžiau parinkti siūlomus kandidatus.
Anot I. Šiaulienės, B. Bradauskas būtų mieliau ėjęs į Aplinkos komitetą, tačiau jo kompetencija socialdemokratai neabejoja, nes jis – „finansininkas pagal išsilavinimą“. B. Juodka buvo kiek nustebęs gavęs pasiūlymą vadovauti Užsienio reikalų komitetui, bet vėliau sutiko išbandyti save ir naujoje srityje. „Mes nematome problemų dėl jo galimybių vadovauti šiam komitetui. Jo patirtis akademinėje sferoje, platus akiratis leis puikiausiai atlikti šias funkcijas“, – B. Juodkos kandidatūrą gynė I. Šiaulienė.
Išsidalijus pagrindinį Seimo pyragą, opozicijai liks tik trupiniai – jai turėtų atitekti keletas parlamentinių komisijų – į Antikorupcijos komisijos ir Etikos bei procedūrų komisijos pirmininkus savo atstovus turėtų deleguoti būtent opozicinės partijos.
Kaip teigė J. Razma, po to, kai bus patvirtinta Vyriausybės programa, opozicinės frakcijos detaliau nustatys ir savo veiklos principus. Galbūt net bus nuspręsta sudaryti šešėlinį ministrų kabinetą, kad būtų galima efektyviau stebėti ir kritikuoti Vyriausybės veiklą.
