Panevėžio politikams teks apsispręsti, ar miestas pajėgus paremti Bažnyčią daugiau nei 37 tūkst. litų. Tiek siekia sklypo Kultūros ir poilsio parke nuomos mokestis, nuo kurio Savivaldybės prašosi atleidžiama Panevėžio vyskupijos kurija. Kodėl dvasininkai nėra garantuoti, kad porą pastarųjų metų ją palaikę politikai ir šį kartą bus altruistai?
Labdara – paskutinį kartą
Panevėžio politikams teks apsispręsti, ar miestas pajėgus paremti Bažnyčią daugiau nei 37 tūkst. Lt. Tiek siekia sklypo Kultūros ir poilsio parke nuomos mokestis, nuo kurio Savivaldybės prašosi atleidžiama Panevėžio vyskupijos kurija. Ją Savivaldybė remia dar nuo 2010-ųjų, kai išnuomojo 1,44 ha prestižinėje vietoje. Per pastaruosius porą metų Panevėžio vyskupijos į miesto iždą nesumokėti mokesčiai jau siekia kone 100 tūkst. Lt.
Dėl aukos į politikus dvasininkai kreipiasi paskutinį kartą. Mat rugsėjį Savivaldybė su kurija nutraukė galiojusią sklypo nuomos sutartį ir jį dvasininkams be atlygio patikėjo 99-iems metams. Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas prašo, kad miestas nurašytų ir už devynis šių metų mėnesius apskaičiuotą nuomos mokestį. Vyskupo nuomone, toks sprendimas būtų teisingas, nes Savivaldybė neįvykdė jau ne vieno kurijai duoto pažado – neprisidėjo prie poeto, prelato Jono Mačiulio-Maironio atminimo įamžinimo 1930-aisiais jo pašventintoje Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje, neparėmė šios šventovės unikalių vargonų, skaičiuojančių daugiau nei 120 metų, rekonstrukcijos.
„Katedros vargonai Savivaldybei irgi dažnai reikalingi per valstybines šventes – Vasario 16-ąją, Sausio 13-ąją, o nė kiek neprisideda prie jų remonto. Kurija vargonų remontui per metus skiria 70 tūkst. Lt, menininko sukurtas Maironio atminimo ženklas kainavo 7 tūkst. Lt. Savivaldybė atsiuntė raštą, kad jos sunki finansinė padėtis ir prisidėti negali. Jau tiek to, bet tegul atleidžia nuo nuomos mokesčio“, – svarsto vyskupas.
Anot jo, valstybė remia keturių vyskupijoje esančių kultūros paveldo objektų Antalieptėje, Palėvenėje, Onuškyje ir Žiobiškyje remontą. Iš tikinčiųjų aukų jau ketverius metus remontuojami vieni rečiausių Lietuvoje Panevėžio katedros vargonai, pasak J.E. J.Kaunecko, sugaus dar negreit. Jiems rekonstruoti reikia 400 tūkst. Lt, o kurija per metus tam gali skirti ne daugiau kaip 70 tūkst. Lt.
Jei Panevėžio politikai nesutiktų kurijos atleisti nuo 37 tūkst. Lt nuomos mokesčio, pasak vyskupo, šie pinigai į miesto iždą būtų sumokėti vargonų sąskaita.
Mikrorajonui trūksta bažnyčios
Miestui nuomos mokesčio už sklypą prestižinėje vietoje nerandanti iš ko mokėti kurija neatsisako planų Savivaldybės suteiktame sklype Kultūros ir poilsio parke pastatyti 600 kvadratinių metrų bažnytėlę. Kol nėra parengto jos projekto, vyskupas nesiima prognozuoti, kiek atsieis maldos namų statybos.
Vis dėlto J.E. J.Kauneckas viliasi, kad jau po poros trejeto metų Klaipėdos mikrorajono gyventojai melsis naujoje šventovėje. Vyskupas teigia nepuoselėjantis vilčių, kad jos statybas paremtų miesto biudžetas.
„Jei Savivaldybė negali prisidėti prie vargonų rekonstrukcijos, tai ką prisidės prie bažnyčios. Tuščia svajonė“, – mano J.E. J.Kauneckas.
Vyskupas ne kartą yra teigęs, kad maldos namai Parko g. reikalingi, nes šio mikrorajono gyventojams artimiausia bažnyčia gana toli – maždaug už 4 kilometrų. Jo Ekscelencija neabejoja, kad bažnyčios statyboms parko pašonėje visuomenė pritartų, nes net 80 proc. panevėžiečių pasisako esantys katalikai. Buvęs generalvikaras Robertas Pukenis anksčiau šiame sklype planavo už 20 mln. Lt pastatyti skirtingas konfesijas po vienu stogu suvienyti turinčius Santarvės rūmus. Vyskupas teigia neprieštaraujantis, kad ateityje, atsiradus lėšų, prie bažnyčios parke būtų pristatytas muziejus.
Į parką įleisti bažnyčią – klaida
Vyskupas pripažįsta nesąs užtikrintas, kad miesto politikai parodys altruizmą ir parems bažnyčią 37 tūkst. Lt. Tokiu dosnumu neslepia nepasižymintys valdančiajai daugumai nepriklausantys Tarybos nariai.
Socialdemokrato Povilo Vadopolo teigimu, nors Katalikų bažnyčia – išskirtinė tautos kultūros dalis ir visais Nepriklausomos Lietuvos laikais remiama valstybės, jis susilaikysiantis balsuojant dėl kurijos atleidimo nuo nuomos mokesčio.
„2001-2006 metais, kai A.M.Brazauskas vadovavo Vyriausybei, Bažnyčiai buvo skiriama daugiausia lėšų iš valstybės biudžeto. Aš irgi ne prieš Bažnyčią, bet nebalsavau už tai, kad sklypas parke būtų atiduotas kurijai, ir šį kartą susilaikysiu“, – prisipažįsta P.Vadopolas.
Socialdemokrato nuomone, maldos namams Klaipėdos mikrorajone buvo galima skirti vietą ne rekreacinėje zonoje. Maždaug prieš 15-a metų tam buvo numatytas sklypas Projektuotojų gatvėje, prekybos centro kaimynystėje.
P.Vadopolas įsitikinęs, kad Savivaldybė pasielgė neetiškai neatsiklaususi panevėžiečių paskyrusi kurijai sklypą Kultūros ir poilsio parke. „Parkas turi būti skirtas visos visuomenės, bet ne kurios nors vienos jos dalies reikmėms. Vietoj bažnyčiai numatyto ploto galėjo atsirasti poilsio ir žaidimų aikštelė, kokios statomos Europos miestų parkuose“, – mano socialdemokratas.
Jis pripažįsta abejojantis, kad sklypą rekreacinėje zonoje veltui gavusi vyskupijos kurija pajėgs savo jėgomis pastatyti maldos namus.
„Jei ji nesugeba susimokėti nuomos mokesčio, kaip pastatys bažnyčią? Netikėjau ir netikiu, kad kurija turėtų pinigų tokiam projektui“, – teigė P.Vadopolas.
Diskriminuotų verslininkus
Net pūvantiems lapams išvežti pinigų nebeturinčios Savivaldybės 37 tūkst. aukos vyskupijos kurijai būtinybe abejoja ir liberalsąjūdininkas Gintaras Šileikis. Jo nuomone, esant sudėtingai Savivaldybės biudžeto situacijai kurijos atleidimas nuo mokesčio neturėtų būti prioritetinė sritis. Politikas neabejoja, kad Tarybos nariams suteikus labdarą Bažnyčiai, to paties turėtų teisę pareikalauti ir darbo vietas sukūrę miesto verslininkai. „Jei sklypas buvo išnuomotas, už nuomą reikia susimokėti. Nemanyčiau, kad vyskupijos kuriją reikėtų nuo mokesčio atleisti ir tą naštą užkrauti miesto biudžetui“, – teigia G.Šileikis.
Tarybos narys tvirtina palaikęs R.Pukenio puoselėtą Santarvės rūmų idėją, o ne vyskupo bažnyčios statybų viziją.
Liberalsąjūdininko nuomone, Santarvės rūmai būtų suteikę panevėžiečiams ne tik dvasinio peno, bet ir finansinės naudos, nes į Panevėžį priviliotų sakralinio meno vertybėmis besidominčių turistų.
Kas patuštins kišenes – ar vyskupijos kurija, ar mokesčio atsisakiusi Savivaldybė, atsakymas nežinomas net miesto valdantiesiems. Šią savaitę posėdžiavusi Tarybos valdančioji dauguma dėl šio klausimo nepriėmė bendro sprendimo ir paliko kiekvienam Tarybos nariui pačiam apsispręsti, kaip balsuoti.
Meras krikščionis demokratas Vitalijus Satkevičius teigė palaikysiantis kurijos prašymą.
„Bažnyčia verslo nedaro. Ji užsiima labdara. Tai, ką ji daro, reikalinga miesto bendruomenei“, – mano V.Satkevičius.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
