Vidutinis Lietuvos gyventojas daugiau nei pusę savo darbo užmokesčio (įvertinus mokesčius ir darbdavio socialinių įmokų dalį) skiria valstybei. Norint pakeisti susidariusią situaciją ir sumažinti ant darbuotojų pečių gulančią naštą siūloma didinti kapitalo apmokestinimą arba įvesti nekilnojamojo turto (NT) bei automobilių mokesčius.
Vidutinis lietuvis daugiau nei 40 proc. savo darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių skiria mokesčiams sumokėti. Pridėjus darbdavių sumokamus mokesčius, ši dalis viršija 55 proc. Tai parodė spalio pabaigoje „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta gyventojų mokamų mokesčių analizė.
Praėjusiais metais vidutinį mėnesio atlyginimą – 2 045,9 Lt neatskaičius mokesčių – gavęs netaupantis šalies gyventojas mokesčiams sumokėjo beveik 42 proc. savo algos, arba 855 Lt. Didžiausia atlyginimo dalis buvo skirta pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) sumokėti, gyventojų pajamų mokesčiui (GPM) ir privalomojo sveikatos draudimo įmokoms.
Skaičiuojant mokesčius nuo darbo užmokesčio fondo (2 683,81 Lt), kuris apima darbuotojo bruto darbo užmokestį ir darbdavio sumokamus mokesčius, mokesčių dalis viršijo 55 proc. Todėl visa vidutinį atlyginimą gaunančio gyventojo suma, sumokama mokesčiams, praėjusiais metais siekė 1 492,82 Lt per mėnesį.
„Pajamų dalis, tenkanti mokesčiams, neretai skaičiuojama nuo darbuotojo bruto darbo užmokesčio, pamirštant įvertinti visą darbo užmokesčio fondą. Tačiau tiek gyventojų, tiek darbdavių už darbuotojus mokami mokesčiai yra lygiaverčiai, todėl turėtų būti vertinami vienodai. Tik įtraukus visus šiuos mokesčius galima objektyviai vertinti mokestinę naštą“, − sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.
Socialinių mokslų daktaras, ekonomistas Romas Lazutka laikėsi kitokios nuomonės. „Vartojimo mokesčių, tokių kaip akcizas ar PVM, negalima priskirti darbo apmokestinimui. Tai yra vartotojo sumokami mokesčiai. Kad ir kokias pajamas – algą, pensiją, ligos išmoką, stipendiją ar dividendus – gautų, kiekvienas, kuris perka, tuos mokesčius sumoka“, – kalbėjo R. Lazutka.
Ekonomistas pridūrė, kad vartojimo mokesčiai labiau užgula mažesnes pajamas gaunančių gyventojų pečius. Jis skaičiavo, kad 1–2 tūkst. Lt per mėnesį uždirbantis žmogus paprastai visą šią sumą ir išleidžia. Tai reiškia, kad ji apmokestinama 21 proc. siekiančiu PVM. Tačiau gyventojas, per mėnesį uždirbantis 10 tūkst. Lt, esą išleidžia apie 5 tūkst. Lt. O tai reiškia, kad PVM sumokamas tik nuo tų 5 tūkst. Lt, o likusi algos dalis neapmokestinama.
Ką apmokestinti?
Vis dėlto tiek O. Bložienė, tiek R. Lazutka sutiko, kad darbas Lietuvoje apmokestinamas pakankamai smarkiai.
„Jeigu šalis norėtų būti konkurencingesnė ir patrauklesnė, tai pirmas dalykas yra darbo santykių liberalizavimas. Niekada negalima sumažinti mokesčių nekompensuojant jų iš kitų šaltinių. Kaip alternatyva ne kartą yra minėti NT ir automobilių mokesčiai“, – sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė.
Apie NT ir automobilių mokesčius kaip alternatyvą darbo apmokestinimui ne kartą yra kalbėjusi ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Anot jos, šie du mokesčiai kur kas mažiau žalingi ekonomikai nei darbo mokesčiai, todėl puikiai galėtų pakeisti dalį darbo mokesčių naštos.
Vis dėlto R. Lazutka siūlė kitą alternatyvių pajamų šaltinį. „Ekonomikoje yra du gamybos veiksniai: darbas ir kapitalas. Jeigu darbas yra apmokestinamas per daug ir norėtume jo apmokestinimą sumažinti, turėtume kalbėti apie kapitalo apmokestinimą. Šis Lietuvoje apmokestinamas labai mažai“, – dėstė R. Lazutka.
Anot jo, politikai, kalbėdami apie didesnį kapitalo apmokestinimą, galėtų pelnyti daugiau rinkėjų palankumo, bet greičiausiai sulauktų ekspertų, atstovaujančių įvairioms ekspertų grupėms, kritikos.
„Kas pas mus yra ekspertai, kurie viešai kalba apie ekonomiką? Tai yra interesų grupių atstovai, tų pačių bankų atstovai. Tai nėra nešališkos institucijos. Tai yra institucijos, kuriose algos yra pakankamai didelės. Jie jaučia darbo apmokestinimo naštą, bet nenori pasakyti, kad gauna pelną, jog bankų savininkai sutiktų mokėti didesnius mokesčius nuo pelno“, – piktinosi ekonomistas.
Tarifų skirtumai
Tiesa, kaip rodo bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ atlikta analizė, latviai ir estai mokesčių sumoka daugiau nei lietuviai. Palyginimui: GPM tarifas Lietuvoje siekia 15 proc., Latvijoje – 25 proc. (nors iki 2015-ųjų numatyta jį pamažu mažinti), Estijoje – 21 proc.
„Sodrai“ mokami darbuotojo mokesčiai Lietuvoje sudaro 9 proc., Latvijoje – 11 proc., Estijoje – 2,8–4,8 proc. Darbdavys „Sodrai“ Lietuvoje sumoka 30,98–32,6 proc., Latvijoje – 24,09 proc., Estijoje – 34,4 proc. viso darbuotojui mokamo darbo užmokesčio.
