Garsių brazilų aukštosios juvelyrikos namų „H. Stern“ Europos atstovybės generalinio direktoriaus Guido Schrammo išskirtinis pasakojimas „L’Officiel“ žurnalui apie kompanijos istoriją, puoselėjamą estetinę filosofiją, sudėtingas papuošalų dizaino subtilybes leidžia pažinti ir suprasti šiuolaikinės prabangos daugiareikšmiškumą.
– Kompanijos įkūrėjo Hanso Sterno pavardė vokiečių kalboje reiškia žvaigždę, ji ir tapo legendiniu juvelyrikos namų simboliu. Ar yra dar kitų, iš kurių pažinsi „H. Stern“ estetinį braižą?
– Tiesa, žvaigždė yra ryškiausias kompanijos tapatybės ženklas, tačiau jų esama ir daugiau. Pavyzdžiui, papuošalų kolekcija „Golden Stones“ įkvėpta upių dugne randamų netaisyklingų formų akmenukų, nugludintų per ilgus metus. Rafinuotas, aptakus dizainas šioje linijoje paįvairinamas skirtingais puošybos elementais. Kolekciją „Cobblestones“ įkvėpė grindinio motyvas. „Fluid Gold“ – unikalus ir itin populiarus trijų metrų ilgio transformuojamas papuošalas, galimas dėvėti kaip kaklo vėrinys, apyrankė, diržas ir t. t. Gerai žinoma ir „Diane von Furstenberg“ papuošalų linija, inspiruota belgų kilmės amerikiečių dizainerės kūrybos braižo, unikalios gyvenimo istorijos ir asmenybės charizmos. Tai ypatinga moteris, laisva, spinduliuojanti pasitikėjimą savimi, mėgavimąsi gyvenimu. Šitai atspindi masyvūs, drąsūs papuošalai, implikuojantys moteriškos stiprybės idėją.
– Pagal kokius kriterijus atrenkate produkciją konkrečiai rinkai? Ar Lietuvoje išvysime būtent mūsų šalies klientams skirtus juvelyrinius dirbinius?
– Lietuvoje būsime vieni pirmųjų, pristatančių unikalų aukštosios juvelyrikos pasaulį. Juo besidominčių estetinis skonis panašus visose šalyse – vertinami gražūs, unikalūs, šiuolaikiško dizaino papuošalai. Nėra taip, kad Suomijoje būtų labiau domimasi nespalvotais dirbiniais ar panašiai. Net ir Azijos rinka, į kurią šiuo metu einame, iš mūsų tikisi to paties, kaip ir Europos ar Amerikos pirkėjai. Taigi nemanau, kad Lietuvai reikia specialiai atrinktos produkcijos. Manome, kad čionykščiai nori prabangos, iš kurios mus pažįsta.
– Vis dėlto kokiai moteriai, mūzai skiriami „H. Stern“ juvelyrikos šedevrai?
– Juvelyrikos namų įkūrėjas H. Sternas, ėmęsis šios veiklos, pirmiausia stengėsi suprasti moteris: bendravo su garsiomis, talentingomis, charizmatiškomis dailiosios lyties atstovėmis, mados žurnalų redaktorėmis, šios mokė jį suvokti moteriškumo prigimtį, parodė, kaip moterys jaučia, mato pasaulį. H. Sternas turėjo labai gražią ir stiprią motiną, kurios asmenybės bruožai lėmė jo žavėjimąsi tvirtomis, nepriklausomomis moterimis.
Tad „H. Stern“ pasaulyje asmenybės amžius, stilius neturi reikšmės, svarbiausia – pasitikėjimas savimi, tikrumas, mėgavimasis gyvenimu. Juvelyrikos namų mūzai prabangaus papuošalo nereikia tam, kad įtvirtintų savivertę – jai nereikia stengtis įrodyti, kad yra graži, įdomi, stipri – dirbinys visa tai tik papildo. „H. Stern“ nesiekia kurti su prigimtiniu žavingos moters grožiu konkuruojančių papuošalų – brangus gaminys gali jį tik pabrėžti. Aštuntajame dešimtmetyje „H. Stern“ bendradarbiavo su Catherine Deneuve – XX a. grožio simboliu, dabar – su Diane von Furstenberg. Tai asmenybės, atspindinčios kompanijos moteriškumo filosofiją.
– Ar aukštoji juvelyrika yra veikiama kintančių mados tendencijų?
– Ir taip, ir ne. Žinoma, „H. Stern“ juvelyrinių dirbinių dizaino kūrėjai reaguoja į tai, kas konkrečiu metu yra madinga, atsižvelgia į vyraujantį smulkesnių ar stambesnių papuošalų poreikį, brangakmenių atspalvius ir pan. Kita vertus, mūsų kompanija nekuria 2 ar 4 kolekcijų per metus, kaip įprasta drabužių ar aksesuarų pramonėje. Aukštojoje juvelyrikoje kolekcijos pristatomos kartą per metus ar dvejus – toks yra dirbinio kelias nuo pirminės idėjos iki įgyvendinimo. Sukūrus dizainą reikia parinkti sumanymą geriausiai atspindinčias medžiagas, rasti tam tikro pjūvio, formos, atspalvio deimantus. O brangakmenių nenusipirksi tiesiog nuėjęs į parduotuvę kaip bet ko kito…
Taigi dėl ilgo ir sudėtingo, didelių investicijų reikalaujančio kūrybos proceso „H. Stern“ siekia pristatyti ilgalaikę madą, stengiasi, kad papuošalas galėtų būti nešiojamas visą gyvenimą, perduodamas iš kartos į kartą kaip relikvija. Juk aukštoji juvelyriška – tai kartu ir investicija.
– Papasakokite apie aukštosios juvelyrikos dirbinio atsiradimo procesą.
– Viskas prasideda nuo įkvėpimo – idėja perteikiama eskizuose dizaino kalba. Dabartinis „H. Stern“ kompanijos vadovas, vyriausias įkūrėjo sūnus Robertas Sternas yra labai kūrybingas ir pats prisideda prie kolekcijų radimosi. Kompanijos kūrybinę komandą sudaro dešimt talentingų dizainerių. Be to, periodiškai bendradarbiaujama su kitų sričių menininkais. Taip pat tariamasi su auksakaliais, kurie įvertina papuošalo gamybos technologijų galimybes ir medžiagų ypatybes, sprendžia įvairias užduotis, pavyzdžiui, kaip masyvius auskarus sukurti lengvus, patogius nešioti.
– Kaip keitėsi „H. Stern“ juvelyrinių dirbinių stilius nuo kompanijos įkūrimo 1945-aisiais iki šių dienų?
– H. Sternas veiklą pradėjo nuo rankų darbo juvelyrikos. Radus nuostabų akmenį buvo kuriamas unikalus vienetinis dirbinys, radus tris nuostabius akmenis – ansamblis iš auskarų ir vėrinio arba žiedo. Taigi papuošalo idėją diktavo unikalus brangakmenis. Dešimtajame dešimtmetyje viskas pasikeitė – kūrybos procesą ėmė lemti idėja, dizaino koncepcija, o ne medžiagiškumas.
– Kaip manote, kokia yra šio esminio pokyčio priežastis?
– Dešimtajame dešimtmetyje žmonės pradėjo ieškoti unikalumo, kitoniškumo, savitumo – juvelyrinio dirbinio, kuris reprezentuotų asmenybę, skleistų žinutę „kas aš esu“. Būtent šis poreikis nulėmė dizaino įvairovę, kūrėjams iškilo užduotis stengtis įgyvendinti klientų lūkesčius turėti suasmenintą daiktą. Gimė tendencija gilintis į pirkėjų psichologiją. Daugiau dėmesio imta skirti vidinei juvelyrinio dirbinio puošybai, tam, kas svarbu jį dėvinčiam, ko iš pirmo žvilgsnio gali ir nepamatyti. Taigi septintajame–devintajame dešimtmečiuose buvo žiūrima į kūrinį, o dešimtajame atsigręžta į asmenybę, kuri jį nešios. XXI amžiuje juvelyriniam dirbiniui nebepakanka būti tik gražiam, jis turi būti prasmingas.
– Ar šiuolaikinės aukštosios juvelyrikos estetiką lemia technologijų progresas, naujų medžiagų naudojimas?
– Medžiagų požiūriu esame klasikinis prekės ženklas. Visi „H. Stern“ dirbiniai kuriami iš baltojo, geltonojo, rožinio bei unikalaus noble aukso (tai atspalvis tarp baltojo ir geltonojo), taip pat iš natūralių brangakmenių. O „H. Stern“ inovacijų esmė – dizainas ir su juo susijusios naujausios technologijos. Aukštosios juvelyrikos galimybes itin išplėtė lazerio naudojimas, leidžiantis pasiekti mikroskopinį tikslumą. Tačiau iš esmės tai yra tas pats rankų darbas, tik su kitu įrankiu. Nors šiandien itin populiaru, bet nedirbame su keramika ar kitomis alternatyviomis medžiagomis, kombinuojamomis su auksu. Tokie kūriniai yra fantastiški, bet nišiniai, o mes labiau orientuojamės į klasiką, aktualią ilgus metus.
– Kokia naujausia „H. Stern“ kolekcija?
– Tai papuošalų linija, sukurta bendradarbiaujant su garsiu brazilų architektu Oscaru Niemeyeriu. Jam 104 metai, o jis vis dar kuria! Negana to, pernai vedė… Lengvos, plastiškos, lyg plaukiančios jo architektūros linijos įkvėpė vieną nuostabiausių „H. Stern“ kolekcijų.
– Ar „H. Stern“ juvelyrika įkūnija tam tikras brazilų kultūros ypatybes?
– Šiandien brazilų kultūra yra labai kosmopolitiška, sumišusi su kitomis. Štai pro kompanijos biurą Rio de Žaneire kasdien vaikšto ne tik vietiniai brazilai, bet ir prancūzai, vokiečiai, rusai, italai, azijiečiai… Vietinė kultūra patiria kitų pasaulio tautų įtaką, taigi yra įvairialypė. Unikalus brazilų mentaliteto bruožas – ypač glaudus ryšys su gamta. Jos vitališkumą implikuoja ir sudėtingos, vingiuotos „H. Stern“ juvelyrinių dirbinių linijos. Brazilų kultūroje tam tikra estetinė pozicija kyla iš filosofinės idėjos, kad kiekvienas žmogus aplink nusipelno matyti grožį. Todėl nuo senų laikų, kai tolimi protėviai dažė veidus ir kūnus, brazilai kaip išmanydami puošiasi, kad galėtų džiaugtis gražiu vienas kito atvaizdu. Puoštis – tai džiuginti ir gerbti kitą.
