Rusija stengiasi pasivyti Baltarusiją, pirmaujančią kovoje prieš žmogaus teises ginančias organizacijas – įsigaliojo įstatymas, pagal kurį bemaž visos nevyriausybinės organizacijos, turinčios ryšių su užsieniu, gali būti laikomos „užsienio agentūromis“.
Neseniai Baltarusijos teisėsauga pareiškė konfiskuosianti kalinčio žmogaus teisių gynėjo Alesio Beliackio turtą, taip pat ir butą, kuriame buvo įsikūrusi jo vadovaujama organizacija „Vesna“. Tai – tik procedūrinis teismo nutarties vykdymo žingsnis, tačiau jis dar kartą grūmoja prieš režimą kovojantiems aktyvistams. Rusijoje naujos priemonės prieš aktyvistus atkartoja Baltarusijos metodus.
Dar vienas įspėjimas
Teismo antstoliai nurodė iki lapkričio 26 d. atlaisvinti butą viename Minsko daugiabučių, kuris 12 metų buvo vienos didžiausių Baltarusijoje žmogaus teisių gynimo organizacijų būstine. „Vesna“ atstovai tikina, jog patalpų konfiskavimas jų veiklos nesustabdys. Nors kaimyninės šalys pasiūlė perkelti organizacijos veiklą už Baltarusijos ribų, „Vesna“ patikino, kad ir toliau veiks Baltarusijoje.
„Vesna“, kaip ir daugelis kitų žmogaus teisių gynimo organizacijų šalyje, teisės vykdyti veiklą neteko dar 2003 metais. Šalies prezidento Aliaksandro Lukašenkos įsakymu vyko nevyriausybinių organizacijų perregistravimas, tačiau didžioji dalis jų teisės veikti toliau neteko. Dalis jų formaliai persikėlė į kaimynines šalis, likusios veikia pogrindyje. Šalyje šiuo metu legaliai veikia vienintelė žmogaus teises ginanti organizacija – Baltarusijos Helsinkio grupė.
„Vesna“ atvejis nėra išskirtinis, vertinant priemones, naudojamas prieš režimo priešininkus. „Organizacijos vadovo A. Beliackio įkalinimas – parodomasis šou likusiems priešininkams“, – teigia politologas Vytis Jurkonis. „Vesna“ patalpų areštavimas yra perspėjimas laisvėje likusiems politiniams aktyvistams – valdžia taikys visas priemones, kad režimo priešininkai bijotų veikti.
Tikėtina, kad panašus scenarijus gali netrukus pasikartoti ir Rusijoje. Šalies prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, pagal kurį bemaž visos šalyje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, kurios turi ryšių su užsienio partneriais, turėtų būti įvardytos „užsienio agentūromis“. Valdžios aiškinimu, nevyriausybinių organizacijų veikla priešina visuomenę ir mažina patriotiškumą. Argumentuojama tuo, kad didžioji dalis jų šelpiama užsienio šalių pinigais, nors pačios organizacijos tikina, jog šalies verslininkai paprasčiausiai nenori rizikuoti ir bijo paremti jų veiklą.
A. Beliackis Baltarusijoje tapo ryškiausiu pavyzdžiu, kad žmogaus teisių gynimo veikla, kuomet ją remia ir užsienio organizacijos, laikoma nusikalstama. Praėjusių metų lapkritį ketverius su puse metų kalėti nuteistas A. Beliackis apkaltintas pagalbos teikimu politiniams kaliniams. Teismas argumentavo, kad „Vesna“ naudojosi bankų sąskaitomis Lenkijoje bei Lietuvoje, siekdama surinkti aukojamas lėšas aktyvistams. Tokia veikla, Baltarusijos valdžios teigimu, yra politinė išdavystė.
Artimiausiu metu panašių kaltinimų gali sulaukti ir Rusijoje veikiančios organizacijos. V. Putino pasirašytas įstatymas įsigaliojo trečiadienį, tačiau didžiausios nevyriausybinės organizacijos nežada nutraukti savo veiklos. Įdomu tai, kad į „juodąjį“ sąrašą Rusijoje pateko net ir Helsinkio grupė. Šios organizacijos atstovybė Baltarusijoje vis dar veikia legaliai.
