Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) tekusi Energetikos ministerija bus itin svarbi ir mažiausiai panaši į savarankišką kunigaikštystę – ją akylai prižiūrės ir Vyriausybė, ir prezidentūra. Tačiau ar jai liks darbo? Socialdemokratai neišsižada minčių apie naują atominę, bet Seime bręsta miglota iniciatyva įgyvendinti referendumo sprendimą.
Naujos atominės elektrinės projektą išnešioję konservatoriai socialdemokratams sako: neskubėkit, įsigilinkit į projekto esmę ir tik tada priimkit sprendimą. Algirdo Butkevičiaus partija būtent taip ir darys. Jei „Hitachi“ nepasitrauks anksčiau.
Klausiamas apie atominę elektrinę, socialdemokratų lyderis atsako, kad piliečiai išreiškė savo valią ir socialdemokratai ją vykdys, bet… Po „bet“ einanti dalis yra kur kas svarbesnė ir visiškai prieštarauja pirmajai sakinio daliai: atominės energetikos planų Lietuvoje jie neatsisako.
IQ žiniomis, socialdemokratai po rinkimų jau kalbėjosi ir su VAE vadovybe, ir netiesiogiai su projekto partneriu „Hitachi“. Vyriausybės suformavimo ir LLRA siūlomo ministro Jaroslavo Neverovičiaus nelaukta, ir tai visiškai nestebina: Energetikos ministerija (EM) kartu su Užsienio reikalų bus mažiausiai panašios į kunigaikštystes. Energetikos reikalai bus ne atskiros ministerijos, o visos Vyriausybės akylai prižiūrima sritis. Ir prezidentės. Tačiau dėl jai teksiančios įtakos spręsti dar anksti.
Ką reiškia „ne“?
Socialdemokratai referendumo rezultatus šiuo metu traktuoja lyg piliečių pareiškimą prieš atominę elektrinę kaip konservatorių projektą. Socialdemokratų atominė elektrinė neva būtų jau kitas projektas.
Tačiau įvykusio referendumo tezei daugiau nei pusė balsavusiųjų pasakė „ne“. Ji buvo formuluojama taip: „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje.“ Kalbama apie bet kokią atominę elektrinę, bet kurioje Lietuvos vietoje, net ir Elektrėnuose.
Seimas per mėnesį nepradėjo svarstyti klausimo dėl referendumo sprendimo įgyvendinimo. Ar sprendimas referendume buvo priimtas? Skaitantys Referendumo įstatymo 8 straipsnį pažodžiui, tokie kaip Rokas Žilinskas, sakytų, kad ne. Skaitantys plačiau turėtų argumentų už tai, kad sprendimas buvo.
Tuo metu Linas Balsys, į Seimą išrinktas savarankiškai išsikėlęs antiatomininkas, teigia, kad jo pagrindinis prioritetas yra įgyvendinti referendumo rezultatus. Jis teigia rengiantis įstatymų pakeitimų projektus, kuriais šūsnis įstatymų, pritaikytų atominės elektrinės statybai, būtų grąžinti į ankstesnę būklę. Jis teigė kalbėjęs su Socialdemokratų partijos atstovais ir radęs jį palaikančių.
Ant lenkų galvos
Ministerija, postų dalybų metu perėjusi per „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijų rankas, teko LLRA. Kandidatas į energetikos ministro postą J. Neverovičius – elektros tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos projektą įgyvendinančios bendrovės „LitPol Link“ valdybos pirmininkas. Kaip teigė A. Butkevičius, prezidentūroje jis „buvo įvertintas teigiamai“.
EM bus vienas pagrindinių trinties su prezidentūra institucinių guolių, savo komentare portale delfi.lt rašo politologas Ramūnas Vilpišauskas. Didieji koalicijos partneriai galėtų nusiplauti rankas dėl energetikos Vyriausybės santykiuose su prezidentūra. Be to, kaip pastebi R. Vilpišauskas, būtų galima suversti politinę atsakomybę LLRA, jei energetikos srityje strigtų daugiau reikalų. „Pavyzdžiui, jei iškiltų neaiškumų dėl gamtinių dujų pertvarkos, šildymo kainų ar atominės energetikos reikalų, visada būtų galima rodyti į LLRA ir prašyti jų pasiaiškinimo“, – rašo politologas.
Kita vertus, LLRI prisiima ne tik atsakomybę ir riziką, bet ir prestižą – pirmą kartą atsidūrė Seime ir Vyriausybėje, o štai tokią strateginę sritį kuruoja.
J. Neverovičius neturės galimybės būti savarankiškas ministras, tačiau ar jis bus blogas ministras? Patirtis „LitPol Link“ valdyboje gali būti neįkainojama kalbant bent apie vieną projektą – elektros jungtį su Lenkija. Technokratinio profilio ministras nėra blogas pasirinkimas ir tuo atveju, jei būtų rimtai žiūrima į kitų projektų įgyvendinimą.
Naikinti (nebe)patogu
Jei koalicija vis dėlto nuspręstų atsisakyti atominės energetikos planų, EM liktų su dujų terminalo, elektros jungčių ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektais. Ar tam reikia atskiros ministerijos?
Konservatoriai, 2009 m. atkurdami EM, turėjo dvejopų tikslų: ne tik suteikti aukščiausius prioritetus strateginiams energetiniams projektams, bet ir turėti pretekstą atsikratyti tuo metu Ūkio ministerijoje (ŪM) įsitvirtinusiais aukštais valdininkais, prižiūrėjusiais energetikos sektorių.
Ar gali būti, kad LLRA numatyta apgauti – pasiūlyti postą, o pusmečio jį panaikinti žinybą prijungiant prie ŪM? EM prijungti atgal prie ŪM koalicijai ir patrauklu, ir nepatrauklu tuo pačiu metu. Tokių siūlymų, nors ir ne iš aukščiausio lygio politikų, būta.
Viena vertus, koalicija turi papildomą postą, kurį gali atiduoti LLRA, o nuo ūkio ministro galvos nukelia papildomą riziką, kurios dėl dalijamų ES milijonų ir taip pakaks. Kita vertus, jei prezidentė turės pernelyg daug įtakos EM, ją būtų galima mėginti sumažinti perduodant energetikos sritį ŪM. Tačiau vėlgi: LLRA dalyvavimas koalicijoje yra vienas iš Vyriausybės galių prieš prezidentūrą ir galių keisti Konstituciją garantų, taigi šios partijos reikšmė gali išaugti kritiniais momentais.
