Gyventojai skundžiasi, kad rimčiau susirgę negali greitai patekti pas konsultantus. Privačios gydymo įstaigos pasirengusios išspręsti eilių pas konsultantus problemą. Jos prašo ligonių kasų sudaryti sutartis, kad žmonėms nereikėtų mokėti už paslaugas.
Degs raudoną šviesą
Kitais metais Panevėžyje už valdiškus pinigus norėtų pradėti gydyti pačių įvairiausių sričių specialistai, gydymo įstaigos pageidauja teikti naujas paslaugas.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas teigia, kad beveik nėra jokios tikimybės, jog su į sveikatos priežiūros rinką norinčiais įžengti paslaugų teikėjais bus sudarytos sutartys. Mat panevėžiečiai, pagal gaunamų konsultacijų skaičių, jau ir taip gerokai viršija šalies vidurkį. Esą valstybė nėra tokia turtinga, kad galėtų mokėti už dar daugiau paslaugų.
Privačios gydymo įstaigos skundžiasi diskriminuojamos. Jų ginčai su Sveikatos apsaugos ministerija persikėlė į teismą.
Papildomai reikėtų milijonų litų
Pastaruoju metu į Panevėžio teritorinę ligonių kasą plaukia Panevėžyje ir didžiuosiuose šalies miestuose įkurtų valstybinių ir privačių gydymo įstaigų prašymai sudaryti sutartis 2013 metams dėl įvairių ambulatorinių specializuotų paslaugų teikimo. Jos pageidauja, kad kitais metais ne tik būtų pratęstos šiemet sudarytos sutartys, bet ir pasirašytos naujos dėl papildomų paslaugų teikimo.
Vien tik sostinės privačios gydymo įstaigos – „Baltijos ir Amerikos“ klinika, „Kardiovita“, Akių lazerinės chirurgijos centras, Vilniaus dializės centras ir kt. – pasiruošusios suteikti papildomų paslaugų už 2 milijonus litų. Kauno privačios gydymo įstaigos siekia bent 400 tūkstančių litų didesnio finansavimo nei šiemet.
Neseniai Panevėžyje duris atvėrusi privati klinika „Vivus sanus“ pageidauja su Panevėžio teritorine ligonių kasa sudaryti sutartis odontologijos ir įvairių sričių konsultantų paslaugoms teikti.
Šios gydymo įstaigos direktorė Daiva Norvaišienė sakė, kad kol kas klinika yra pasirašiusi sutartis dėl keturių prevencinių programų: gimdos kaklelio vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, dantų vaikams silantavimo ir protezavimo socialiai remtiniems asmenims. Visos kitos klinikoje teikiamos paslaugos, iš jų ir tam tikrų specialistų konsultacijos, gyventojams teikiamos už nustatytą užmokestį.
Kitais metais „Vivus sanus“ norėtų išplėsti paslaugų, mokamų ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, spektrą. Pasak direktorės, planuojama, kad klinikoje pacientus konsultuos įvairių specialybių gydytojai: neuorologai, echoskopotuojai, dermatologai, chirurgai ir kt. Dalį specialistų klinika ketina kviestis iš sostinės.
„Romantic“ viešbutį valdanti bendrovė „Via unica“ ligonių kasai pateikė paraišką sudaryti sutartį dėl ambulatorinės reabilitacijos paslaugų mokėjimo.
Naujas paslaugas kitais metais pacientams nori teikti ir Integruotų paslaugų centras.
Nuo privačių gydymo įstaigų norų padėti ligoniams neatsilieka ir valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos. Respublikinė Panevėžio ligoninė taip pat siekia susitarti dėl papildomų paslaugų apmokėjimo.
J.Narbutas skaičiuoja, kad norint patenkinti vien tik Panevėžio gydymo įstaigų prašymus papildomai reikėtų rasti apie 10 milijonų litų. Panevėžio teritorinės ligonių kasos biudžetas 2013-aisias neplanuojamas didesnis.
Naujokų nebeįsileidžia
J.Narbutas iš anksto negąsdina gydymo įstaigų vadovų, kad visi jų prašymai dėl papildomų paslaugų finansavimo bus atmesti. Pasak jo, paraiškos bus svarstomos, diskutuojama su gydymo įstaigomis. Tačiau, jo teigimu, jau dabar aišku viena, kad su naujais ambulatorinių specializuotų paslaugų teikėjais sutartys nebus pasirašomos.
Pagal galiojančius teisės aktus, jeigu tam tikros savivaldybės gyventojai gauna daugiau sveikatos priežiūros paslaugų nei šalies vidurkis, toje savivaldybėje su naujomis gydymo įstaigomis ar gydytojais negali būti pasirašomos sutartys dėl paslaugų mokėjimo iš PSDF biudžeto.
Pasak J.Narbuto, būtent tokia situacija susiklosčiusi Panevėžyje. Čia 1000 gyventojų tenka gerokai daugiau gydytojų specialistų konsultacijų nei vidutiniškai šalyje.
Vienam tūkstančiui panevėžiečių per 2011-uosius ir 2012-ųjų pirmąjį pusmetį teko 3378 konsultacijos, o šalies vidurkis tokiam pat skaičiui gyventojų yra 2434 konsultacijos.
„Į sveikatos paslaugų teikimo rinką šiuo metu iš tiesų sunku įeiti naujiems paslaugų teikėjams. Tad iš dalies jie teisūs, skųsdamiesi neturį galimybių konkuruoti. Kita vertus, valstybė nėra tokia turtinga, kad galėtų finansuotų privatų medicinos verslą tokiu mastu, kokiu jis pageidauja“, – pabrėžė J.Narbutas.
Direktorius neneigia, kad privatininkams uždegus žalią šviesą valstybinėse gydymo įstaigose prie konsultantų kabinetų eilės sutrumpėtų. Tačiau, anot jo, finansinė padėtis tokia, kad jeigu duosi pinigų naujokams, turėsi juos atimti iš senbuvių.
Santykius aiškinsis teisme
Panevėžyje privačios gydymo įstaigos prašo sudaryti sutartys tik ambulatorinėms paslaugoms mokėti. Didžiuosiuose šalies miestuose jos siekia, kad ligonių kasos gyventojams finansuotų ir stacionarinį gydymą
Privačias įstaigas vienijančios asociacijos vadovai tokių sutarčių neleidžiančią sudaryti Sveikatos apsaugos ministeriją apskundė Konkurencijos tarybai (KT) dėl diskriminacijos.
Pastaroji atliko tyrimą ir konstatavo, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymai riboja konkurenciją naujo profilio stacionarinių paslaugų teikimo rinkoje bei prieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.
KT pripažino, kad privačios sveikatos priežiūros įstaigos neturi galimybių įeiti į naujų stacionarinių paslaugų rinką. Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad leidimas pradėti teikti PSDF mokamas stacionarines paslaugas gali būti neišduodamas, jeigu kitos analogiškas paslaugas jau teikiančios gydymo įstaigos sutinka padidinti teikiamų paslaugų apimtis KT nuomone, tai diskriminuoja naujus šių paslaugų teikėjus bei riboja konkurenciją.
Tokį KT sprendimą Sveikatos apsaugos ministerija apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Įdomu tai, kad ministerija aiškina taip pasielgusi pačių privačių gydymo įstaigų labui.
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, jeigu būtų vykdomas Konkurencijos tarybos nutarimas dėl privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tektų taikyti tokius pat griežtus reikalavimus, kaip ir valstybinėms įstaigoms, o tokių įvykdyti jos esą negalėtų.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
